Tokijo prefektūra

Tokijas jap. 東京都
Vaivorykštės tiltas Tokijuje
Tokijas 35°41′24″š. pl. 139°41′31″r. ilg. / 35.690°š. pl. 139.692°r. ilg. / 35.690; 139.692 (Tokijas)
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė	Japonija
Regionas	Kanto regionas
Prefektūra	Tokijo prefektūra
Įkūrimo data	1457 m.
Gyventojų (2025)	14 254 039
Plotas	2 194 km²
Tankumas (2025)	6 497 žm./km²
Kirčiavimas	Tòkijas (iki 1868 m. Èdas)

Tokijas (jap. 東京都 = Tōkyō-to) – viena iš Japonijos prefektūrų ir Japonijos sostinė. Didžioji dalis išsidėsčiusi Kanto lygumoje, taip pat – Idzu ir Bonino salos. Nors joje gyvena daugiausiai gyventojų, pagal plotą ji yra viena mažiausių prefektūrų. 2014 m. duomenimis, Didžiojo Tokijo megapolis gyventojų skaičiumi buvo didžiausia aglomeracija pasaulyje.

Kadangi čia įsikūrę Japonijos vyriausybė ir imperatoriškieji rūmai, Tokijas nuo 1869 m. faktiškai yra Japonijos sostinė.

Tokijo regione gyvena 38 mln. gyventojų, miesto BVP siekia 2,5 trilijonus JAV dolerių – jei Tokijas taptų nepriklausoma, atskira valstybe, jo ekonomika būtų aštunta pagal dydį ekonomika pasaulyje. Tokijas konstituciškai vadinamas Tokijo miestu. Nepaisant dydžio, Tokijas neviršija šalies žemo nusikalstamumo lygio ir 2017 m. saugaus miesto reitinge įvertintas kaip pats saugiausias iš 60-ies vertintų didmiesčių.

Tokijuje vyko 1964 m. vasaros olimpinės žaidynės, 1979, 1986 ir 1993 m. Didžiojo aštuoneto susitikimai ir rengiamos 2020 m. vasaros olimpinės ir paraolimpinės žaidynės.

Miestui dabartinis vardas suteiktas 1868 m. ir reiškia „Rytų sostinė“.

Tokijas senovėje buvo mažas žvejų kaimas Edas. Manoma, kad miestas įkurtas apie XV a. vidurio Edo pavadinimu. 1457 m. Ota Dokan čia pastatė Edo pilį. 1590 m., Tokugava Iejasu padarė Edo savo rezidencija ir, jam tapus šiogūnu 1603 m., miestas tapo visą šalį apimančios karinės vyriausybės centru. Vėlesniu Edo laikotarpiu, Edo miestas išaugo į vieną didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyveno daugiau nei milijonas gyventojų. Jis tapo de facto Japonijos sostine nepaisant to, kad imperatorius gyveno Kiote. 1869 m. iš Kioto į Edą buvo perkelta Japonijos imperatoriaus rezidencija ir miestas pervadintas Tokijumi (Rytų sostine, t. y. esančia į rytus nuo ankstesnės sostinės – Kioto).

XX a. Tokijų sukrėtė dvi katastrofos: 1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas ir bombardavimai Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmosios atveju žuvusių ar dingusių be žinios skaičius siekė 140 000, antrojo – 100 000, sugriauta daug pastatų (antruoju atveju – maždaug pusė). Tokijo bombardavimas Antrojo pasaulinio karo metais aukų skaičiumi yra pats pragaištingiausias bombardavimas žmonijos istorijoje.

Vis dėlto po karo Tokijas buvo greitai atstatytas ir 1964 m. jau surengė vasaros olimpines žaidynes.

2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas buvo jaučiamas ir Tokijuje, tačiau prefektūroje padarė mažai nuostolių. Dėl radiacinio nuotėkio Tokijuje kelis kartus buvo užfiksuotas didesnis nei įprastai radiacijos lygis.

Pagrindinis straipsnis – Tokijo vyriausybė.

Tokijo prefektūra 東京都
Sostinė	Tokijas
Regionas	Kanto regionas
Sala	Honšiū
Gubernatorius	Juriko Koike
Plotas	2 194,07 km² (45vieta)
- % vandens	1
Gyventojai  (2022)
- Gyventojų	13 988 129 (1vieta)
- Tankis	6 363 žm./km²
Apskritys	1
Savivaldybės	62
ISO 3166-2	JP-13
Svetainė
Prefektūros simboliai
- Gėlė	Sakura
- Medis	Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba)
- Paukštis	Rudagalvis kiras (Larus ridibundus)

Tokijas turi Japonijos prefektūros statusą. Tokijo teritorija tęsiasi 90 km iš rytų į vakarus ir 25 km iš šiaurės į pietus, rytuose ribodamasi su Čibos prefektūra, vakaruose – su Jamanašio prefektūra, pietuose – su Kanagavos prefektūra ir šiaurėje – su Saitamos prefektūra.

Tokijas suskirstytas į 3 pagrindines dalis: 23 Tokijo seniūnijas ir Tama sritį (jap. 多摩地域), esančias žemyninėje Tokijo teritorijoje, ir salas. Tamos srityje įsikūrę miestai ir mažesnės gyvenvietės. Čia yra 2 salų grandinės: Idzu salos ir Ogasavaros salos, kai kurios nutolusios iki 1850 km nuo žemyninės Tokijo dalies.

Didelis finansų ir prekybos centras, pagamina apie 20 proc. visos Japonijos produkcijos. Išplėtota tiksliųjų mašinų ir prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įrenginių gamyba, taip pat automobilių, lėktuvų, geležinkelio įrengimų gamyba, laivų statyba, tekstilės ir chemijos pramonė.

Labai išvystyta transporto infrastruktūra, yra greitieji traukiniai, metropolitenas, du tarptautiniai oro uostai (Haneda ir Narita), jūrų uosto metinė krovinių apyvarta virš 70 mln. tonų.

Virš 8 mln. žmonių gyvena 23 Tokijo seniūnijose. Dienos metu, į miestą atvykus kitose zonose gyvenantiems studentams ir darbininkams, šis skaičius padidėja iki daugiau kaip 2,5 mln. Didžiausia dienos ir nakties gyventojų skaičiaus amplitudė pastebima centrinėse Čijodos, Čiūo ir Minato seniūnijose, kur naktį bendras gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkst., bet dieną viršija 2 mln. 2008 m. liepos 1 d. prefektūroje gyveno 12 886 838 gyventojų, iš jų beveik 8,7 mln. – seniūnijose. Žmonės sparčiai keliasi gyventi į Tokijo centrą dėl dramatiškai kritusių būsto kainų.

2018 m. duomenimis, neįskaitant Japonijos pilietybę turinčių tautinių mažumų, didžiausios registruotų užsieniečių bendruomenės buvo: kinai (199 949), Pietų Korėjos piliečiai (90 438), vietnamiečiai (32 334), filipiniečiai (32 089), nepaliečiai (26 157), taivaniečiai (18 568), amerikiečiai (17 578).

1889 m. gyventojų surašymo duomenimis Tokijuje gyveno 1 389 600 gyventojų.

Tokijuje labai gerai išvystytas transporto tinklas. Veikia metropolitenas, daug geležinkelių, kelių, oro uostų. Prefektūroje gausiausiai keliaujama traukiniais (geležinkeliu ir metropolitenu). Pagrindinės milžiniškos traukinių stotys – Tokijo, Šinagavos ir Šindžiuku.

Įvairiose Tokijui priklausančiose salose yra įvairių oro uostų: Hačidžodžimoje – Hačidžodžimos oro uostas, Mijakedžimoje – Mijakedžimos oro uosats, Idzu Ošimoje – Idzu Ošimos oro uostas. Pagrindinę miesto dalį aptarnauja už prefektūros ribų esantis tarptautinis Naritos ir Oitoje įsikūręs Hanedos oro uostai.

Pagrindinis straipsnis – Švietimas Tokijuje.

Tokijuje daug universitetų, koledžų ir profesinių mokyklų. Būtent čia įsikūrę daugiausiai prestižiškiausių Japonijos universitetų, jų tarpe – prestižiškiausiu Japonijos universitetu laikomas Tokijo universitetas. Čia įsikūrę ir kiti nacionaliniai universitetai: Hitocubašio universitetas, Tokijo medicinos ir stomatologijos universitetas, Tokijo žemės ūkio ir technologijos universitetas, elektrokomunikacijų universitetas, Tokijo technologijos institutas. Čia tėra vienas ne nacionalinis viešasis universitetas: Tokijo metropolijos universitetas. Taip pat Tokijuje įsikūrę Kejo universitetas ir Vasedos universitetas laikomi geriausiais privačiais universitetais Japonijoje. Tokijuje yra ir keli universitetai, kuriuose paskaitos vyksta anglų kalba. Tai Tarptautinis krikščioniškas, Sofijos, Vasedos, ir šventyklos universitetai.

Tokijas – svarbus kultūros centras, kuriame yra universitetai, mokslų akademija, menų akademija, daug teatrų, virš 30 muziejų (tarp jų – Tenri galerija, Bridžstono dailės muziejus, nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, Tokijo nacionalinis muziejus). Daug paminklų: imperatoriaus rūmai, Rikušeno peizažų parkas, Ueno parkas su medine varpine (XVII a.), 1479 šintoistų šventyklos (tarp jų Tosegu iš XVII a., Meidži iš XIX a. pab.), Jasukunio šventykla (1919 m.), 2872 budistų šventyklos. Tokijuje taip pat yra 2448 įvairių konfesijų krikščioniškos bažnyčios (tarp jų katalikiška Tokijo šv. Marijos katedra, stačiatikių Prisikėlimo katedra, anglikonų katedra), bent keturios mečetės.

Tokijuje veikia didelė įvairovė sportinių komandų. Čia įsikūrę 2 profesionalūs beisbolo klubai, Yomiuri Giants ir Yakult Swallows, bei 2 profesionalios futbolo komandos, FC Tokyo ir Tokyo Verdy. Tokijuje yra ir Japonijos sumo asociacijos būstinė. Čia 1964 m. vyko XVIII vasaros olimpinės žaidynės (ta proga pastatytas Jojošo sporto kompleksas). Nacionaliniame stadione, dar žinomame kaip Tokijo Olimpinis stadionas, vyksta daugybė svarbių tarptautinių sporto renginių, tokių kaip plaukimo varžybos, maratonai, teniso, dziudo, karate turnyrai ir kt. Tokijas buvo vienas iš pretendentų į 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių miestus šeimininkus.

Tokijuje 2020 m. įvyko XXXII vasaros olimpinės žaidynės.

Miestai, su kuriais Tokijas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Be to, daugelis Tokijo seniūnijų ir miestų taip pat bendradarbiauja su kitais miestais.