| Tokijas jap. 東京都 | |
|---|---|
![]() | |
| Laiko juosta: (UTC+9) | |
| Valstybė | |
| Regionas | Kanto regionas |
| Prefektūra | Tokijo prefektūra |
| Įkūrimo data | 1457 m. |
| Gyventojų | 14 254 039 |
| Plotas | 2 194 km² |
| Tankumas | 6 497 žm./km² |
| Kirčiavimas | Tòkijas (iki 1868 m. Èdas) |
Tokijas (jap. 東京都 = Tōkyō-to) – viena iš Japonijos prefektūrų ir Japonijos sostinė. Didžioji dalis išsidėsčiusi Kanto lygumoje, taip pat – Idzu ir Bonino salos. Nors joje gyvena daugiausiai gyventojų, pagal plotą ji yra viena mažiausių prefektūrų. 2014 m. duomenimis, Didžiojo Tokijo megapolis gyventojų skaičiumi buvo didžiausia aglomeracija pasaulyje.
Kadangi čia įsikūrę Japonijos vyriausybė ir imperatoriškieji rūmai, Tokijas nuo 1869 m. faktiškai yra Japonijos sostinė.
Tokijo regione gyvena 38 mln. gyventojų, miesto BVP siekia 2,5 trilijonus JAV dolerių – jei Tokijas taptų nepriklausoma, atskira valstybe, jo ekonomika būtų aštunta pagal dydį ekonomika pasaulyje. Tokijas konstituciškai vadinamas Tokijo miestu. Nepaisant dydžio, Tokijas neviršija šalies žemo nusikalstamumo lygio ir 2017 m. saugaus miesto reitinge įvertintas kaip pats saugiausias iš 60-ies vertintų didmiesčių.
Tokijuje vyko 1964 m. vasaros olimpinės žaidynės, 1979, 1986 ir 1993 m. Didžiojo aštuoneto susitikimai ir rengiamos 2020 m. vasaros olimpinės ir paraolimpinės žaidynės.
Etimologija
Miestui dabartinis vardas suteiktas 1868 m. ir reiškia „Rytų sostinė“.
Istorija
Tokijas senovėje buvo mažas žvejų kaimas Edas. Manoma, kad miestas įkurtas apie XV a. vidurio Edo pavadinimu. 1457 m. Ota Dokan čia pastatė Edo pilį. 1590 m., Tokugava Iejasu padarė Edo savo rezidencija ir, jam tapus šiogūnu 1603 m., miestas tapo visą šalį apimančios karinės vyriausybės centru. Vėlesniu Edo laikotarpiu, Edo miestas išaugo į vieną didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyveno daugiau nei milijonas gyventojų. Jis tapo de facto Japonijos sostine nepaisant to, kad imperatorius gyveno Kiote. 1869 m. iš Kioto į Edą buvo perkelta Japonijos imperatoriaus rezidencija ir miestas pervadintas Tokijumi (Rytų sostine, t. y. esančia į rytus nuo ankstesnės sostinės – Kioto).
XX a. Tokijų sukrėtė dvi katastrofos: 1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas ir bombardavimai Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmosios atveju žuvusių ar dingusių be žinios skaičius siekė 140 000, antrojo – 100 000, sugriauta daug pastatų (antruoju atveju – maždaug pusė). Tokijo bombardavimas Antrojo pasaulinio karo metais aukų skaičiumi yra pats pragaištingiausias bombardavimas žmonijos istorijoje.
Vis dėlto po karo Tokijas buvo greitai atstatytas ir 1964 m. jau surengė vasaros olimpines žaidynes.
2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas buvo jaučiamas ir Tokijuje, tačiau prefektūroje padarė mažai nuostolių. Dėl radiacinio nuotėkio Tokijuje kelis kartus buvo užfiksuotas didesnis nei įprastai radiacijos lygis.
Prefektūra
| Tokijo prefektūra 東京都 | |
|---|---|
| |
| |
![]() | |
| Sostinė | Tokijas |
| Regionas | Kanto regionas |
| Sala | Honšiū |
| Gubernatorius | Juriko Koike |
| Plotas | 2 194,07 km² (45vieta) |
| - % vandens | 1 |
| Gyventojai (2022) | |
| - Gyventojų | 13 988 129 (1vieta) |
| - Tankis | 6 363 žm./km² |
| Apskritys | 1 |
| Savivaldybės | 62 |
| ISO 3166-2 | JP-13 |
| Svetainė | |
| Prefektūros simboliai | |
| - Gėlė | Sakura |
| - Medis | Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) |
| - Paukštis | Rudagalvis kiras (Larus ridibundus) |
Tokijas turi Japonijos prefektūros statusą. Tokijo teritorija tęsiasi 90 km iš rytų į vakarus ir 25 km iš šiaurės į pietus, rytuose ribodamasi su Čibos prefektūra, vakaruose – su Jamanašio prefektūra, pietuose – su Kanagavos prefektūra ir šiaurėje – su Saitamos prefektūra.
Tokijas suskirstytas į 3 pagrindines dalis: 23 Tokijo seniūnijas ir Tama sritį (jap. 多摩地域), esančias žemyninėje Tokijo teritorijoje, ir salas. Tamos srityje įsikūrę miestai ir mažesnės gyvenvietės. Čia yra 2 salų grandinės: Idzu salos ir Ogasavaros salos, kai kurios nutolusios iki 1850 km nuo žemyninės Tokijo dalies.
23 specialiosios Tokijo seniūnijos
Specialiosios Tokijo seniūnijos įsikūrusios teritorijoje, kurioje seniau buvo senasis Tokijo miestas. 1943 m. liepos 1 d. Tokijas buvo prijungtas prie Tokijo prefektūros, taip suformuojant dabartinę „metropolitinę prefektūrą“.
Kiekviena seniūnija yra savivaldybė, kurioje renkamas meras ir taryba (asamblėja), kaip ir kiti miestai Japonijoje. Specialiosios seniūnijos nuo kitų miestų skiriasi tuo, kad tam tikros vyriausybinės funkcijos yra valdomos Tokijo metropolijos vyriausybės.
Specialiosios Tokijo seniūnijos:
- Adačis
- Arakava
- Bunkijas
- Čijoda
- Čiūo
- Edogava
- Itabašis
- Kacušika
- Kita
- Kotas
- Meguras
- Minatas
- Nakanas
- Nerima
- Ota
- Setagaja
- Šibuja
- Šinagava
- Šindžiuku
- Suginamis
- Sumidos seniūnija
- Taitas
- Tošimos seniūnija
Miestai
Tokijo Metropolijoje yra 26 gyvenvietės, turinčios miesto statusą:
- Akirunas
- Akišima
- Čiofu
- Fučiū
- Fusa
- Hačiodžis
- Hamura
- Higašikurumė
- Higašimurajama
- Higašijamatas
- Hinas
- Inagis
- Kijosė
- Kodaira
- Koganėjus
- Kokubundžis
- Komajė
- Kunitačis
- Mačida
- Mitaka
- Musašimurajama
- Musašinas
- Nišitokijas
- Omė
- Tačikava
- Tama
Miesteliai ir kaimai
Tokijo metropolijos kalnuotoje vietoje įsikūrusi viena vienintelė apskritis – Nišitama, kuriai priklauso 4 savivaldybės:
- Hinodė
- Midzuhas
- Okutama
- Hinohara
Geografija
Salos
Idzu salos
Idzu salos – grupė vulkaninės kilmės salų, priklausančios Fudžio-Hakonės-Idzu nacionaliniam parkui. Jose įsikūrę 2 miesteliai ir 6 kaimai. Salos pateiktos nuo artimiausios Tokijo centrui iki labiausiai nutolusios:
- Idzu Ošima
- Tošima
- Niidžima
- Šikinedžima
- Kodzušima
- Mijakedžima
- Mikuradžima
- Hačidžiodžima
- Aogašima
Idzu Ošimoje ir Hačidžiodžimoje įsikūrę miesteliai. Likusiose šešiose salose įsikūrę kaimai (Niidžima ir Šikinedžima sudaro 1 kaimą). Hačidžiodžimos saloje vartojama Hačidžio tarmė dėl skyrimosi nuo bendrinės japonų kalbos neretai laikoma atskira kalba.
Ogasavaros salos
Ogasavaros saloms priklauso Čičidžima, Nišinošima, Hahadžima, Šiaurės Ivo sala, Ivo sala ir Pietų Ivo sala, taip pat joms priklauso labiausiai į rytus Japonijoje ir nuo Tokijo centro (1850 km) nutolęs taškas – Minamitorišima bei piečiausias Japonijos taškas – Okinotorišima.
Nacionaliniai parkai
2008 m. kovo 31 d. duomenimis, 36 % visos prefektūros teritorijos sudaro nacionaliniai parkai, o tai antras didžiausias rodiklis tarp prefektūrų po Šigos. Įsikūrę šie nacionaliniai parkai:
Tokijuje įsikūrę keletas nacionalinių parkų, tarp jų:
- Čičibu Tama Kai;
- dalis Fudžio-Hakonės-Idzu;
- Meidži Girios Takao pusiau nacionalinis parkas (jap. 明治の森高尾国定公園), šalia Takao kalno;
- Ogasavaros nacionalinis parkas.
Tokijo miesto Ueno parke yra įsikūrę daug muziejų, tarp kurių Tokijo nacionalinis muziejus, Nacionalinis gamtos ir mokslo muziejus, Šitamači muziejus bei Vakarų meno muziejus.
Tokijas dieną
Tokijas naktį
Tokijo bokštas
Žemėlapis, rodantis pagrindinės (žemyninės) Tokijo teritorijos subvienetus
Tokijo prefektūrai priklausančios Idzu salos
Klimatas
| Klimato diagrama Tokijo | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
52 10 3 | 56 10 3 | 118 13 6 | 125 19 11 | 138 23 15 | 168 26 19 | 154 29 23 | 168 31 25 | 210 27 21 | 198 22 15 | 93 17 10 | 51 12 5 |
| temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm šaltinis: climate-charts.com | |||||||||||
| Farenheito skalėje | |||||||||||
Tokijui būdingas šiltas ir drėgnas subtropinis klimatas: karštos ir drėgnos vasaros ir švelnios sausesnės žiemos. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1 380 mm. Nors sniego Tokijas sulaukia kone kasmet, jo iškrinta labai maži kiekiai. Tokijas yra puikus pavyzdys, kaip auganti miesto populiacija veikia klimatą. Čia kasmet sulaukiama taifūnų, nors tik dalis jų būna stiprūs. Paskutinis stipresnis buvo 2007 m. Fitou.
Tokijas patyrė pragaištingus žemės drebėjimus 1703, 1782, 1812, 1855, 1923 ir 2011 m. 1923 m. įvykusio 8,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo metu žuvo 142 000 žmonės.
Ekonomika
Didelis finansų ir prekybos centras, pagamina apie 20 proc. visos Japonijos produkcijos. Išplėtota tiksliųjų mašinų ir prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įrenginių gamyba, taip pat automobilių, lėktuvų, geležinkelio įrengimų gamyba, laivų statyba, tekstilės ir chemijos pramonė.
Labai išvystyta transporto infrastruktūra, yra greitieji traukiniai, metropolitenas, du tarptautiniai oro uostai (Haneda ir Narita), jūrų uosto metinė krovinių apyvarta virš 70 mln. tonų.
Gyventojai
Virš 8 mln. žmonių gyvena 23 Tokijo seniūnijose. Dienos metu, į miestą atvykus kitose zonose gyvenantiems studentams ir darbininkams, šis skaičius padidėja iki daugiau kaip 2,5 mln. Didžiausia dienos ir nakties gyventojų skaičiaus amplitudė pastebima centrinėse Čijodos, Čiūo ir Minato seniūnijose, kur naktį bendras gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkst., bet dieną viršija 2 mln. 2008 m. liepos 1 d. prefektūroje gyveno 12 886 838 gyventojų, iš jų beveik 8,7 mln. – seniūnijose. Žmonės sparčiai keliasi gyventi į Tokijo centrą dėl dramatiškai kritusių būsto kainų.
2018 m. duomenimis, neįskaitant Japonijos pilietybę turinčių tautinių mažumų, didžiausios registruotų užsieniečių bendruomenės buvo: kinai (199 949), Pietų Korėjos piliečiai (90 438), vietnamiečiai (32 334), filipiniečiai (32 089), nepaliečiai (26 157), taivaniečiai (18 568), amerikiečiai (17 578).
1889 m. gyventojų surašymo duomenimis Tokijuje gyveno 1 389 600 gyventojų.
Transportas

Tokijuje labai gerai išvystytas transporto tinklas. Veikia metropolitenas, daug geležinkelių, kelių, oro uostų. Prefektūroje gausiausiai keliaujama traukiniais (geležinkeliu ir metropolitenu). Pagrindinės milžiniškos traukinių stotys – Tokijo, Šinagavos ir Šindžiuku.
Įvairiose Tokijui priklausančiose salose yra įvairių oro uostų: Hačidžodžimoje – Hačidžodžimos oro uostas, Mijakedžimoje – Mijakedžimos oro uosats, Idzu Ošimoje – Idzu Ošimos oro uostas. Pagrindinę miesto dalį aptarnauja už prefektūros ribų esantis tarptautinis Naritos ir Oitoje įsikūręs Hanedos oro uostai.
Švietimas

Tokijuje daug universitetų, koledžų ir profesinių mokyklų. Būtent čia įsikūrę daugiausiai prestižiškiausių Japonijos universitetų, jų tarpe – prestižiškiausiu Japonijos universitetu laikomas Tokijo universitetas. Čia įsikūrę ir kiti nacionaliniai universitetai: Hitocubašio universitetas, Tokijo medicinos ir stomatologijos universitetas, Tokijo žemės ūkio ir technologijos universitetas, elektrokomunikacijų universitetas, Tokijo technologijos institutas. Čia tėra vienas ne nacionalinis viešasis universitetas: Tokijo metropolijos universitetas. Taip pat Tokijuje įsikūrę Kejo universitetas ir Vasedos universitetas laikomi geriausiais privačiais universitetais Japonijoje. Tokijuje yra ir keli universitetai, kuriuose paskaitos vyksta anglų kalba. Tai Tarptautinis krikščioniškas, Sofijos, Vasedos, ir šventyklos universitetai.
Aukštesniojo ir aukštojo švietimo įstaigos
Valstybiniai universitetai
- Očianomidzu universitetas
- Elektrokomunikacijų universitetas
- Tokijo Medicinos ir Odontologijos universitetas
- Tokijo užsienio studijų universitetas
- Tokijo Gakugei universitetas
- Tokijo jūrų mokslų ir technologijų universitetas
- Tokijo menų universitetas
- Tokijo technologijos institutas
- Tokijo universitetas
- Tokijo žemės ūkio ir technikos universitetas
- Hitocubašio universitetas
Viešieji universitetai
- Tokijo metropolijos universitetas, įkurtas 2005 m.
- Pažangus pramoninės technikos institutas, įkurtas 2006 m.
Privatūs universitetai
Tokijuje yra 56 privatūs universitetai.
- Aojamos Gakuin universitetas
- Azijos universitetas
- Obirin universitetas
- Gakušiuin universitetas
- Kioricu moterų universitetas
- Kiorin universitetas
- Keio universitetas
- Kogakuin universitetas
- Kokugakuin universitetas
- Tarptautinis krikščioniškas universitetas
- Kokušikan universitetas
- Komadzavos universitetas
- Šibauros technikos institutas
- Sofijos universitetas
- Šiovos universitetas
- Seikei universitetas
- Seidžio universitetas
- Šventosios širdies universitetas
- Senšiu universitetas
- Soka universitetas
- Taišio universitetas
- Daito Bunka universitetas
- Takačiho universitetas
- Takušioku universitetas
- Tama universitetas
- Tama dailės universitetas
- Tamagavos universitetas
- Čiuo universitetas
- Cudos koledžas
- Teikio universitetas
- Tokijo Kasei Gakuin universitetas
- Tokijo Keidzai universitetas
- Tokijo technikos universitetas
- Tokijo Džiunšin moterų koledžas
- Tokijo krikščioniškas moterų universitetas
- Tokijo Dzokei universitetas
- Tokijo Denki universitetas
- Tokijo žemės ūkio universitetas
- Tokijo farmacijos ir gyvybės mokslų universitetas
- Tokijo gamtos mokslų universitetas
- Toho universitetas
- Tojo universitetas
- Nišiogakušia universitetas
- Nihon universitetas
- Nihon Bunka universitetas
- Hosei universitetas
- Musaši universitetas
- Musaši technikos institutas
- Musašino dailės muziejus
- Meidži universitetas
- Meidži Gakuin universitetas
- Meisei universitetas
- Medžiro universitetas
- Rikio universitetas
- Rišio universitetas
- Vasedos universitetas
Aukštesniosios mokyklos
Tokijuje yra 34 kolegijos.
- Šiukutoku kolegija
- Seibi Gakuen kolegija
- Tokijo Seitoku kolegija
- Kogiokušia technikos kolegija
- Aojamos Gakuin moterų kolegija
- Tokijo Tanaka kolegija
- Tokijo Rišio kolegija
- Šv. Margaritos kolegija
- Aobagakuen kolegija
- Komadzavos kolegija
- Jiyū ga Okasannou kolegija
- Tojoko Gakuen moterų kolegija
- Kioricu moterų kolegija
- Jamadzakio gyvūnų higienos technologijų kolegija
- Jamano estetikos kolegija
- Džisen moterų kolegija
- Tokijo Tanakos kolegija
- Japonijos Raudonojo Kryžio Musašino kolegija
- Tokijo transporto studijų kolegija
- Kokusai kolegija
- Tokijo Bunka kolegija
- Hosen Gakuen kolegija
- Toho muzikos kolegija
- Tojo moterų kolegija
- Bunkijo Gakuin kolegija
- Toitos moterų kolegija
- Jamavakio Gakuen kolegija
- Komadzavos moterų kolegija
- Tokijo moterų kūno kultūros kolegija
- Širaumės Gakuen kolegija
- Toho Gakuen dramos ir muzikos kolegija
- Sokos moterų kolegija
- Teikio universiteto kolegija
- Curukavos moterų kolegija
Profesinės kolegijos
- Tokijo valstybinė technikos profesinė kolegija
- Tokijo metropolijos pramonės technologijų profesinė kolegija
- Saredžio pramonės technologijų profesinė kolegija
Kultūra
Tokijas – svarbus kultūros centras, kuriame yra universitetai, mokslų akademija, menų akademija, daug teatrų, virš 30 muziejų (tarp jų – Tenri galerija, Bridžstono dailės muziejus, nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, Tokijo nacionalinis muziejus). Daug paminklų: imperatoriaus rūmai, Rikušeno peizažų parkas, Ueno parkas su medine varpine (XVII a.), 1479 šintoistų šventyklos (tarp jų Tosegu iš XVII a., Meidži iš XIX a. pab.), Jasukunio šventykla (1919 m.), 2872 budistų šventyklos. Tokijuje taip pat yra 2448 įvairių konfesijų krikščioniškos bažnyčios (tarp jų katalikiška Tokijo šv. Marijos katedra, stačiatikių Prisikėlimo katedra, anglikonų katedra), bent keturios mečetės.
Sportas
Tokijuje veikia didelė įvairovė sportinių komandų. Čia įsikūrę 2 profesionalūs beisbolo klubai, Yomiuri Giants ir Yakult Swallows, bei 2 profesionalios futbolo komandos, FC Tokyo ir Tokyo Verdy. Tokijuje yra ir Japonijos sumo asociacijos būstinė. Čia 1964 m. vyko XVIII vasaros olimpinės žaidynės (ta proga pastatytas Jojošo sporto kompleksas). Nacionaliniame stadione, dar žinomame kaip Tokijo Olimpinis stadionas, vyksta daugybė svarbių tarptautinių sporto renginių, tokių kaip plaukimo varžybos, maratonai, teniso, dziudo, karate turnyrai ir kt. Tokijas buvo vienas iš pretendentų į 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių miestus šeimininkus.
Tokijuje 2020 m. įvyko XXXII vasaros olimpinės žaidynės.
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Tokijas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Pekinas, Kinija
Berlynas, Vokietija
Kairas, Egiptas
Džakarta, Indonezija
Maskva, Rusija
Naujasis Pietų Velsas, Australija
Niujorkas, JAV
Paris, Prancūzija
Roma, Italija
San Paulas, Brazilija
Seulas, Pietų Korėja
Be to, daugelis Tokijo seniūnijų ir miestų taip pat bendradarbiauja su kitais miestais.
- Japonijos prefektūros
- Japonijos miestai
- Sostinės
- Milijoniniai miestai