Japonijos prefektūros (jap. 都道府県 = todōfuken) – Japonijos administraciniai vienetai, susiformavę 1888 m. Jų yra 47, ir dauguma vadinamos 県 ken. Kai kurie administraciniai vienetai turi kitokius pavadinimus: Osaka ir Kyoto vadinami 府 fu, Tokijas – 都 to, Hokkaido – 道 dō. 1871 m. įvedus prefektūras jų buvo virš 300, 1888 m. jų skaičius sumažintas iki 47. 1947 m. išleistu įstatymu prefektūroms suteikta didesnė autonomija ir politinė valdžia.
- Hokaido prefektūra
- Aomorio prefektūra
- Ivatės prefektūra
- Mijagio prefektūra
- Akitos prefektūra
- Jamagatos prefektūra
- Fukušimos prefektūra
- Ibarakio prefektūra
- Točigio prefektūra
- Gunmos prefektūra
- Saitamos prefektūra
- Čibos prefektūra
- Tokijo prefektūra
- Kanagavos prefektūra
- Niigatos prefektūra
- Tojamos prefektūra
- Išikavos prefektūra
- Fukujo prefektūra
- Jamanašio prefektūra
- Nagano prefektūra
- Gifu prefektūra
- Šidzuokos prefektūra
- Aičio prefektūra
- Mijės prefektūra
- Šigos prefektūra
- Kioto prefektūra
- Osakos prefektūra
- Hiogo prefektūra
- Naros prefektūra
- Vakajamos prefektūra
- Totorio prefektūra
- Šimanės prefektūra
- Okajamos prefektūra
- Hirošimos prefektūra
- Jamagučio prefektūra
- Tokušimos prefektūra
- Kagavos prefektūra
- Ehimės prefektūra
- Kočio prefektūra
- Fukuokos prefektūra
- Sagos prefektūra
- Nagasakio prefektūra
- Kumamoto prefektūra
- Oitos prefektūra
- Mijadzakio prefektūra
- Kagošimos prefektūra
- Okinavos prefektūra
Sąraše prefektūros išvardytos nuo šiauriausiai esančios iki piečiausiai esančios – toks išvardijimas yra priimtas Japonijoje. Tarpusavyje prefektūros yra grupuojamos į regionus (地方čihō). Smulkesni prefektūrų padaliniai apibendrintai vadinami šičiōson (市町村). Jų yra trys rūšys: miestas (市 ši), miestelis (町 čiō/mači) ir kaimas (村 son/mura).
Senoji administracijos sistema
Nors šiuolaikinės prefektūros vaidina svarbų vaidmenį Japonijos gyvenime, jos susiformavo ant daugiau nei tūkstantį metų egzistavusios senosios Japonijos administravimo sistemos, kuri šalyje vis dar svarbi, ypač kalbant apie regionų kultūrą ir tradicijas.
Senoji administracijos sistema buvo sukurta VII a., vykdant Taika reformas, ir rėmėsi kinišku administracijos principu, paplitusiu Rytų Azijoje. Visa Japonija buvo padalinta į septynis 道 dō (ščidō), kurie dalinti į žemes 国 kuni, o šios savo ruožtu dalintos į smulkesnius vienetus (kio, ri), iki paties smulkiausio administracinio vieneto – 戸 to, atitinkančio vieną šeimą.
Žemės, kuni, ypač šalies susiskaldymo laikotarpiu tapusios uždarais pasauliais, vystė savitą kultūrą. Kiekviena jų garsėjo tam tikrais menais, tradicijomis ar produktais. Dar ir dabar plačiai naudojami tokie terminai, kaip Bizen keramika, Kaga audinių dažymas, Ečigo kardai ir pan.
Taip pat skaitykite
- Japonijos prefektūrų sąrašas pagal plotą
- Japonijos prefektūrų sąrašas pagal gyventojų skaičių