Bengalų kalba – bengalų tautos kalba, priklausanti indų (indoarijų) kalbų grupei, indoeuropiečių kalbų šeimai. Paplitusi Indijos valstijoje Vakarų Bengalija ir Bangladeše, be to, žmonių kalbančių bengalų kalba yra Indijos valstijose, tokiose kaip Asamas, Biharas ir Orisa.
| Bengalų kalba বাংলা = Bangla | |
| Kalbama | Bangladeše, Indijoje |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 215 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 6 |
| Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų indoarijų rytų zonos (magadhi) asamų-bengalų bengalų |
| Rašto sistemos | Bengalų raštas |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Bangladešas,  Indija (Vakarų Bengalija, Tripura) |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | bn |
| ISO 639-2 | ben |
| ISO 639-3 | ben |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Bengalų kalba | |
Istorija
Žinomas bengalų kalbos istorijos periodas siekia X–XII a. XV a. pabaiga – XVII a. pradžia – pagrindinių struktūrinių kalbos bruožų formavimosi periodas. XIX a. pabaiga – naujos bengalų kalbos įsitvirtinimo periodas. Nuo Bengalijos padalijimo tarp Indijos ir Pakistano laikų (1947) rytinėje Bengalijos dalyje (Rytų Pakistanas, vėliau Bangladešas) pastebimas didesnis arabų-persų leksikos vartojimas.