Varėnos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose, Dzūkijos etnografiniame regione, pasienyje su Baltarusija. Centras – Varėna.
| Varėnos rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Alytaus apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Varėna | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 8 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Algis Kašėta | ||||||
| Gyventojų | 19 566 | ||||||
| Plotas | 2 218 km² | ||||||
| Tankumas | 9 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 193 m | ||||||
| Tinklalapis | Varena.lt | ||||||
 Vikiteka | Varėnos rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Geografija
Gerai išplėtotas kelių tinklas, geležinkelis, jungiantis Varėną su Vilniumi. Kelių tinklas gana retas, Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis sujungia rajoną su Vilniumi. Jo stotys yra Valkininkuose, Matuizose, Varėnoje, Marcinkonyse, stotelės – Kalviuose, Pamerkiuose, Zervynose, Darželiuose, Margionyse, Kabeliuose, Senovėje (paskutinės keturios, nutraukus traukinių reisus į Gardiną, nebeveikia).
Didžioji Varėnos rajono dalis yra Dainavos žemumoje, šiaurės vakarai – Dzūkų aukštumoje, o rytai – Eišiškių plynaukštėje (joje yra aukščiausia vieta – Riliškių k., 193 m, 1,5 km į pietryčius nuo Vydenių). Žemiausia vieta yra prie Nemuno (71 m, Netiesų apylinkėse).
Didžiąją rajono dalį dengia miškai (Dainavos giria) ir pelkynai (Čepkelių raistas). Rajono miškingumas 62 % (didžiausias šalyje). Būdingi šilai, yra mišriųjų miškų. Teritorija retai apgyvendinta, tai didžiausia plotu ir rečiausiai apgyvendinta savivaldybė Lietuvoje. Pro rajoną teka Nemunas su dešiniuoju intaku Merkiu. Telkšo 144 Varėnos rajono ežerai (didžiausi – Ilgis, Nedingis, Lavysas, Glėbas), 12 tvenkinių. Yra Skroblaus hidrologinis, Ratnyčios ir Merkinės (dalis) ichtiologiniai draustiniai. Rajone yra per 40 gamtos paminklų (drevėtų pušų, akmenų, atodanga, keletas paminklinių medžių).
Vidutinė sausio temperatūra -5,4 °C, liepos +17,7 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 667–682 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 25 cm.
Plečiasi turizmo sektorius: keli rajono upeliai tinka baidarių sportui, taip pat čia yra Dzūkijos nacionalinis parkas, viliojantis atkampia gamta ir gražiais vaizdais.
- Glūko miškas
- Čepkelių raistas
- Lynelio ežeras
- Varėnės versmės
- Merkinės apžvalgos bokštas
Istorija
 | Varėnos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Sovietinės okupacijos metais formuojant rajoną buvo svarstoma, kurį miestą patvirtinti jo administraciniu centru. Buvo nutarta juo padaryti nedidelę Varėnos gyvenvietę prie geležinkelio, o ne tuo metu kur kas didesnį Senosios Varėnos miestą, nuo kurio vardo ir kilo geležinkelio stoties gyvenvietės pavadinimas. Taip buvo nuspręsta dėl geležinkelio teikiamų privalumų, tačiau praėjo laiko, kol Varėna išties tapo regiono centru. Tai įvyko tik joje įkūrus pramonės įmonių. Dabar tik buvusi geležinkelio gyvenvietė tebesivadina Varėna, o tas kadaise didžiausias regione miestas dabar yra prilyginamas kaimui ir vadinasi Senąja Varėna.
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Varėnos apskrities 22 apylinkių ir Varėnos miesto. 1950–1953 m. rajonas priklausė Vilniaus sričiai. 1955 m. Varėnos rajonui perduotos panaikinto Druskininkų rajono 5 apylinkės, 1959 m. panaikinto Daugų rajono 1 apylinkė, 1962 m. – Eišiškių rajono 5 apylinkės. 1977 m. sujungtos 2 apylinkės. 1960, 1973, 1984 m. nežymiai pakeistos rajono ribos.
1995 m. įsteigta Varėnos rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai. 1999 m. gruodžio 21 d. pietvakarinė dalis (Grūto, Švendubrės ir Viečiūnų kadastrinės vietovės – Ratnyčios seniūnija) perduota naujai Druskininkų savivaldybei.2009 m. balandžio 28 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-663 įsteigtos 63 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 968 | 22 apylinkės | 1 miestas (Varėna) | |
| 1954 m. (Išsamiau) | 9 apylinkės | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 1916 | 41 956 | 15 apylinkių | 1 miestas |
| 1962 m. | 2067 | 18 apylinkių | 1 miestas | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 14 apylinkių | |||
| 1967 m. | 2441 | 45 000 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 2400 | 43 145 | 14 apylinkių | 1 miestas |
| 1972 m. (Išsamiau) | 2420 | 14 apylinkių | 1 miestas, 3 miesteliai (Merkinė, Senoji Varėna, Valkininkai), 313 kaimų, 2 kaimų dalys, 19 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 2416 | 41 900 | 13 apylinkių | 1 miestas, 3 miesteliai, 312 kaimų, 6 kaimų dalys, 18 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė |
| 1979 m. (Išsamiau) | 40 352 | 12 apylinkių | 1 miestas, 333 kaimo vietovės | |
| 1987 m. (Išsamiau) | 2417 | 39 800 | 11 apylinkių | 1 miestas, 2 miesteliai (Merkinė, Valkininkai), 307 kaimai, 13 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė |
| 1989 m. (Išsamiau) | 2417 | 37 908 | 9 apylinkės | 1 miestas, 329 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 2218 | 31 137 | 8 kaimo seniūnijos | 1 miestas, 2 miesteliai, 312 kaimų, 6 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 1 kaimo dalis |
| 2009 m. (Išsamiau) | 8 seniūnijos ir 63 seniūnaitijos | 1 miestas, 2 miesteliai, 314 kaimų, 6 viensėdžiai | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 25 377 | 8 seniūnijos | 1 miestas, 2 miesteliai, 313 kaimų, 6 viensėdžiai | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 8 seniūnijos | 1 miestas, 2 miesteliai, 314 kaimų, 6 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 8 seniūnijos | 326 gyvenvietės, tarp jų – 1 miestas, 2 miesteliai, 7 herbinės gyvenvietės | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 21 137 | 8 seniūnijos | 1 miestas, 2 miesteliai, 270 kaimų, 4 viensėdžiai | |
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | 2014 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 41 956 | 43 145 | 40 352 | 37 908 | 31 137 | 28 955 | 25 534 | 23 961 | 21 137 | ||
| ||||||||||
Urbanizacija:
- Miesto gyventojai – 6174 (34,83 %)
- Kaimo gyventojai – 17525 (75,27 %)
Lytinė sudėtis:
- Vyrai – 12001 (48,00 %)
- Moterys – 13533 (52,00 %)
Tautinė sudėtis
| 2001 m. gyveno 31 137 žmonės:
| 2011 m. gyveno 25 377 žmonės:
|
Religinė sudėtis
- Romos katalikai – 87,6 %
- stačiatikiai – 1,2 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys arba nenurodė – 10,6 %
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Varėna;
- 2 miesteliai – Merkinė ir Valkininkai;
- 320 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Varėna – 8202
- Matuizos – 1073
- Senoji Varėna – 1073
- Merkinė – 963
- Marcinkonys – 493
- Perloja – 484
- Naujieji Valkininkai – 368
- Kriviliai – 319
- Žilinai – 315
- Gudžiai – 294
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Varėnos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Varėnos rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 8 seniūnijos. Seniūnijų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
 Jakėnų seniūnija | Žilinai | 149,22 | 957 | 6,4 |
| Kaniavos seniūnija | Panočiai | 260,94 | 1 009 | 3,9 |
| Marcinkonių seniūnija | Marcinkonys | 578,53 | 1 021 | 1,8 |
| Matuizų seniūnija | Matuizos | 157,04 | 1 833 | 11,7 |
| Merkinės seniūnija | Merkinė | 391,75 | 2 552 | 6,5 |
| Valkininkų seniūnija | Valkininkai | 177,04 | 1 572 | 8,9 |
 Varėnos seniūnija | Varėna | 353,62 | 11 084 | 31,3 |
| Vydenių seniūnija | Vydeniai | 147,7 | 1 109 | 7,5 |
Tarptautinė partnerystė
Savivaldybės, su kuriomis Varėnos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Mikolaikų valsčius, Lenkija, nuo 1996 m.
Prenclau, Vokietija, nuo 2000 m.- Šemudo valsčius, Lenkija, nuo 2005 m.
- Lėciaus apskritis, Lenkija, nuo 2007 m.
- Barštynas, Lenkija, nuo 2010 m.
- Lėcius, Lenkija, nuo 2013 m.
- Luko valsčius, Lenkija, nuo 2016 m.
- Ario valsčius, Lenkija, nuo 2016 m.
Kultūra
Varėnos rajonas – Dzūkijos krašto dalis. Nepaisant to, kad nemaža jo dalis tarpukariu priklausė Lenkijai, dabar čia, skirtingai nei Šalčininkų ir kai kuriuose kituose gretimuose rajonuose, lenkų nėra daug.
Rajone yra keletas muziejų: Gamtos kūrinių muziejus „Rojaus kampelis“, V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus, Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus.
Švietimas ir ugdymas
Varėnos rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Liškiavos daugiafunkcis centras
- Matuizų pagrindinė mokykla
- Merkinės Vinco Krėvės gimnazija
- Perlojos daugiafunkcis centras
- Varėnos specialioji mokykla
- Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla
- Valkininkų gimnazija
- Varėnos Ąžuolo gimnazija
- Varėnos Ryto progimnazija
- Žilinų pagrindinė mokykla