Dzūkų aukštuma yra pietų Lietuvoje, į rytus nuo Nemuno, tarp Merkio ir Neries žemupių.
Strėvos ir Verknės upės ją skaido į tris dalis: Aukštadvario, su aukščiausia Dzūkijoje vieta – Gedanonių kalva (257,7 m), Trakų (iki 229 m aukščio) ir Alytaus (iki 201 m ties Žemaitėliais).
Dzūkų aukštuma yra priskiriama „jauniausioms“ aukštumoms, nes baigta formuoti per paskutinį apledėjimą, maždaug prieš 18 000 metų. Galinės morenos buvo sustumtos į įvairių formų bei aukščio kalvas, tarp kurių susidarė gilios rinos, upės, dubakloniniai ežerai.
Dzūkų aukštuma pasižymi dideliu ežeringumu ir labai giliais kai kurių upių (pvz., Strėvos aukštupio) kloniais. Ji ne visur labai kalvota: kai kuriose vietose (pvz., Onuškio – Dusmenų – Pivašiūnų apylinkėse) yra gana didelių suplautinių lygumų.
Aukštuma susiformavo vėlyvojo pleistoceno Žiogelių ir Aukštaičių stadijų ledynų liežuviams sustūmus pakilumas ir išgulėjus dubumas.