Tupių kalbos – indėnų kalbų šeima, sudaryta iš apie 70 kalbų, vartojamų Pietų Amerikos centrinėje dalyje (daugiausia Brazilijoje, Bolivijoje ir Paragvajuje). Jai priklauso plačiai vartojama gvaranių kalba.
| Tupių | |
| Paplitimas | Brazilija, Bolivija, Paragvajus |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 70 |
| Kilmė | tupių |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | arikem, avetų, mave, monde, munduruku, puroboros, ramarama, tupari, tupių-gvaranių, žurunų |
Kai kurios šios kalbų šeimos kalbos buvo stipriai paveiktos kolonijiniu laikotarpiu Pietų Amerikoje veikusių jėzuitų. Jie standartizavo vietinius dialektus į bendrą kalbą, kuria skleisdavo Dievo žodį (senoji tupių kalba, šiuolaikinė gvaranių kalba). Tupių kalbų šeimai priklauso ir nedidelės kalbos, kuriomis kalba vos viena kita indėnų bendruomenė.
Klasifikacija
Skirstomos į 10 atšakų:
- arikenų: †arikenų, karitianų, kabišjanų
- avetų
- mavių(-saterių)
- mondžių:
- mondžių(-sanamajų)
- sururių
- arua: aruašių, sinta–largų, gavjau, kopų
- mundurukų: kuruajų, mundurukų
- puroborosų
- ramaramų: karų (ararų, ramaramų, urukų, itogvapukų), †urumių
- tuparių: makurapų, tuparių, vainorų, mekenšų (kanojų, amniapių), †kepkirivatų, sakirambjatų
- tupių-gvaranių (įtraukia 8 grupes, tarp jų tupių ir gvaranių kalbas)
- žurunų: žurunų (jurunų), †manicavų, šipajų
Jukių kalbõs, priskiriamos tupių kalboms, klasifikacija neaiški.