Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Seinų apskritis (rus. Сейнский уезд) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas, viena iš Lomžos departamento, Augustavo vaivadijos ir Augustavo bei Suvalkų g

Seinų ujezdas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio )
Kitos reikšmės – Seinų apskritis (reikšmės).
Seinų apskritis
rus. Сейнский уезд
←
1807 – 1919 →
 
→
Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m.
ValstybėRusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Administracinis centrasSeinai
Valsčiai13 (1913)
1807-1816 Lomžos departamentas
1816-1837 Augustavo vaivadija
1837-1867 Augustavo gubernija
1867-1915 Suvalkų gubernija
1915-1919 Oberostas
Gyventojų81 924 (1897)
Plotas2 300 km²

Seinų apskritis (rus. Сейнский уезд) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas, viena iš Lomžos departamento, Augustavo vaivadijos ir Augustavo bei Suvalkų gubernijų apskričių 1807–1919 m. Centras – Seinai. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Augustavo, Kalvarijos ir Suvalkų apskritimis, Gardino gubernijos Gardino apskritimi bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi.

Istorija

Apskritis 1918 m. Oberoste

Seinų apskritis sudaryta 1807 m. performavus Vygrių apskritį, kaip Varšuvos kunigaikštystės, Lomžos departamento apskritis. 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. Reformų metu 1866 m. vakarinė apskrities dalis buvo atskirta kaip Suvalkų ujezdas. I pasaulinio karo metu 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto. 1915–1916 m. apskritis įėjo į Oberosto Suvalkų, 1917 m. – Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sritį.

Po I pasaulinio karo pietvakarinė apskrities dalis tapo II Lenkijos Respublikos dalimi ir buvo prijungta prie Suvalkų apskrities, o šiaurės rytinė atiteko Lietuvai, kur buvo įkurta Seinų apskritis su centru Lazdijuose.

Suskirstymas

1913 m. apskrityje buvo 13 valsčių:

  • Berznyko valsčius, Kapčiamiesčio valsčius, Krasnavo valsčius (centras – Galiniai), Krasnapolio valsčius, Kudrėnų valsčius (centras – Barzdžiūnai), Leipalingio valsčius, Lazdijų valsčius, Metelių valsčius, Miroslavo valsčius, Pokrovsko valsčius (centras – Gibai), Šventežerio valsčius, Seirijų valsčius ir Veisiejų valsčius.

1919 m. pagal paskutinį Suvalkų gubernijos administracinį paskirstymą į Seinų apskritį įėjo Berznyko, Alnų, Kapčiamiesčio, Klevų, Krasnavo, Krasnapolio, Kučiūnų, Leipalingio, Lazdijų, Metelių, Miroslavo, Pakrausko, Seirijų, Šventežerio, Veisiejų valsčiai ir Seinų miestas.

Gyventojai

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 81 924 žmonės. Seinuose gyveno 3 778 žmonės.

Tautinė sudėtis

  • Lietuviai- 59,6% (48 867);
  • Lenkai – 22,8% (18 754);
  • Žydai – 11,8% (9 684);
  • Rusai – 4,3% (3 565);
  • Vokiečiai – 1,17% (961);
  • Gudai – 0,04% (38);
  • Ukrainiečiai – 0,01% (16);
  • Totoriai – 0,001% (1);
  • Kiti – 0,04% (38).

Garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. Seinų ujezde lietuviškai šnekėję apie 97 proc. apskrities gyventojų.

Viršus