Kikladų kultūra (arba Kikladų civilizacija) – bronzos amžiaus archeologinė kultūra. Kultūrą XIX a. pabaigoje išskyrė graikų archeologas Christas Cuntas.
 |
|---|
| Senovės Graikijos istorija |
| Priešistorinė Graikija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų, Minojinė, Mikėnų |
| Graikijos tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis: |
| regionai, poliai, kolonijos |
| Klasikinis laikotarpis: |
| Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
| Makedonijos imperija (Argeadai) |
| Helenizmas |
| Antipatridai, Antigonidai, Epyras, Achajos lyga, Etolijos lyga |
| Romos imperija: |
| Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
| Graikijos istorija |
Arealas
Kikladų kultūra 3200–2000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Kikladų salyne. Priskiriama Egėjo civilizacijai, kartais laikoma Minojinės civilizacijos dalimi.
Kultūra
Pirmiausia (5–4 tūkstantmetis pr. m. e.) žmonės apsigyveno Melo saloje, kur kasė obsidianą – rasta iš jo pagamintų peilių, iečių antgalių. Vėliau apsigyventa ir Nakso, Teros, Paro, Teros salose. Kikladų kultūra susiklostė 4 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje, suklestėjo ankstyvajame bronzos amžiuje.
Kikladų kultūros žmonės vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko maistą. 3200–2800 m. pr. m. e. gyvenvietes kūrė jūros pakrantėse, dažniausiai ant kalvų, įtvirtintas sienomis ir bokštais (Kastris), pastatus statė iš nedegto molio, akmens arba ilgų skalūno plytų, vienaaukščius. 3 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje atsirado pirmosios miesto tipo gyvenvietės (Filakopai), Teros saloje būta 2 ir 3 aukštų pastatų, puoštų freskomis. Kultūrai būdingi obsidiano, marmuro, vario ir sidabro dirbiniai, sidabriniai indai puošti gyvenimo scenomis. Keramika (amforos, vazos) lipdyta blizgančiu paviršiumi, dažniausiai puošta raižytais ir inkrustuotais geometriniai ornamentais.
Mirusieji laidoti netoli gyvenviečių įrengtuose kapinynuose, akmeninėse dėžėse, cistose, šachtiniuose, vėliau kupoliniuose kapuose su įkapėmis, rasta žuvų, laivų, spiralės ir trikampio motyvais puoštų ritualinių indų, varinių ir sidabrinių papuošalų, darbo įrankių ir ginklų (kardų ir ietigalių), marmuro ir akmens skulptūrėlių, kurios dažniausiai vaizduoja karius, muzikantus, moteris su vaikais, dievybes. Joms būdingos geometrinės formos, rankos dažniausiai sunertos. Kikladų kultūros dirbiniai vežti į Kretą, Balkanų pusiasalį, Mažąją Aziją, Egiptą.
Nuo 1800 m. pr. m. e. Kikladų kultūra patyrė stiprią Kretos kultūros įtaką – išplito jai būdinga keramika, po 1400 m. pr. m. e. Kikladų kultūrą pakeitė Mikėnų kultūra.