| Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Kyjivas, arba Kijevas (ukr. Київ) – Ukrainos sostinė. Didžiausias Ukrainos (septintas Europoje) milijoninis miestas, įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie Dniepro upės.
| Kyjivas ukr. Київ | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Ukraina |
| Sritis | Kyjivo sritis |
| Įkūrimo data | V a. m. |
| Magdeburgo teisė nuo | 1494 m. |
| Meras | Vitalijus Kličko |
| Gyventojų | 2 937 239 |
| Plotas | 847 km² |
| Tankumas | 3 468 žm./km² |
| Tel. kodas | +380 44 |
| Tinklalapis | Kyjivo m. taryba |
| Miesto globėjas (-ai) | Arkangelas Mykolas |
| Kirčiavimas | Kýjivas, Ki̇̀jevas |
Pavadinimo kilmė
Pagal „Būtųjų laikų pasakojimą“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ) Kyjivo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kijaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių Kijaus, Ščeko ir Choryvo, 482 m. įkūrusių Kyjivą.
Istorija
Vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V a. ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII a. – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 m. mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau Abiejų Tautų Respublikos ir galiausiai – Rusijos. XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijoje vykstant Pramonės revoliucijai, miestas išaugo.
1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kyjivas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, nuo 1934 m. – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkivą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas sovietinis „miesto–didvyrio“ titulas.
Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė.
2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje (vad. Maidane; ukr. Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus, kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos pergale. 2013 m. rudenį Maidane vėl kilo proeuropietiški protestai, privertę iš šalies pabėgti nušalintąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių.
2004 m. Eurovizijoje nugalėjus Ruslanai, mieste pravesta 2005 m. Eurovizija. 2016 m. Eurovizijoje Ukrainos atlikėja Džamala vėl laimėjo Euroviziją, tad 2017 m. Eurovizija vėl organizuota Kyjive.
2022 m. miestas nukentėjo per Rusijos invaziją, vasario 24 – balandžio 4 d. rusai užpuolė Kyjivą, bet Ukrainos kariuomenė privertė juos atsitraukti. Kilo legenda apie Kyjivo vaiduoklį.
Geografija
Miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dnipro upės krantuose, netoli Dnipro ir Desnos santakos.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinė metinė temperatūra yra +8° C, vidutinis metinis vėjo greitis yra 2,4 m/s, vidutinis metinis oro drėgnumas yra 75 %.
 Kyjivo klimatas  | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 11,1 (1991) | 17,3 (1990) | 22,4 (1990) | 29,1 (1950) | 33,6 (2007) | 35,0 (1885) | 39,4 (1936) | 39,9 (1898) | 33,8 (1898) | 29,5 (1893) | 23,2 (1926) | 14,7 (2008) | 39,9 (1898) |
| Vid. aukščiausia °C | −1,5 | −0,2 | 5,0 | 13,6 | 20,4 | 23,6 | 24,9 | 24,4 | 19,2 | 12,1 | 4,4 | 0,4 | 12,2 |
| Vid. temperatūra °C | –4,3 | –3,3 | 1,3 | 8,9 | 15,1 | 18,3 | 19,5 | 18,9 | 13,8 | 7,9 | 1,8 | –2,0 | 8,0 |
| Vid. žemiausia °C | –7,0 | –6,2 | –1,8 | 4,9 | 10,1 | 13,4 | 14,6 | 14,1 | 9,5 | 4,4 | –0,6 | –4,3 | 4,3 |
| Žemiausia °C | –31,1 (1950) | –32,2 (1929) | –24,9 (1964) | –10,4 (1931) | –2,4 (1900) | 2,4 (1930) | 5,8 (1904) | 3,3 (1966) | –2,9 (1881) | –17,8 (1920) | –21,9 (1890) | –30,0 (1895) | –32,2 (1929) |
| Krituliai mm | 38 | 37 | 36 | 49 | 53 | 75 | 85 | 56 | 58 | 37 | 51 | 46 | 621 |
| Duomenys: Kyjivo klimatas 2022-06-17 | |||||||||||||
Administracinis suskirstymas
2001 m. Kyjive buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dnipro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.
Kyjivo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):
Dešiniakrantis Kyjivas
Ш – Ševčenkos rajonas
Печ – Pečerų rajonas
Под – Podolės rajonas
Сол – Solomiansko rajonas
О – Obolonsko rajonas
Св – Sviatošinsko rajonas
Г – Holosijiovsko rajonas
Kairiakrantis Kyjivas
Дес – Desnos rajonas
Дн – Dniepro rajonas
Дар – Darnicio rajonas
| Miesto rajonas: | Plotas km²: | Gyventojų skaičius tūkst.: | Gyventojų tankumas km²: |
|---|---|---|---|
| Dešiniakrantis Kyjivas: | |||
| Ševčenkos (Шевченківський) | 25 | 229,0 | 8599 |
| Pečerų (Печерський) | 27 | 141,4 | 7225 |
| Podolės (Подільський) | 34 | 192,2 | 5640 |
| Solomiansko (Солом’янський) | 40 | 343,8 | 8485 |
| Obolonsko (Оболонський) | 110 | 315,8 | 2863 |
| Sviatošinsko (Святошинський) | 110 | 336,0 | 3274 |
| Holosijiovsko (Голосіївський) | 156 | 232,9 | 1449 |
| Kairiakrantis Kyjivas: | |||
| Desnos (Деснянський) | 148 | 359,5 | 2331 |
| Dniepro (Дніпровський) | 67 | 346,5 | 5195 |
| Darnicio (Дарницький) | 134 | 316,8 | 2396 |
| Kyjivas: | 847,67 | 2 888 470 | 3408 |
Ekonomika
Svarbus Ukrainos pramoninis centras. Hostomelio priemiestyje įsikūręs aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame pagamintas didžiausias ir galingiausias pasaulyje lėktuvas Antonov An-225 (sunaikintas per Antonovo oro uosto mūšį).
Ekonominiai rodikliai
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 4398,3 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 11,5 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 17573,0 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 39 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | −13174,7 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 29946,5 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 1865 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 369,3 |
Transportas
Kyjivas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).
Viešasis tranportas
Autobusai ir troleibusai
1925 m. gruodžio 10 d. įkurtas Kyjivo autobusų tinklas. Dabar autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra 8 autobusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, Scania, Volvo.
1934 m. miestui tapus Ukrainos TSR sostine, įkurtas troleibusų tinklas. Po II pasaulinio karo nuolat plečiamas. Dabar troleibusai kursuoja 46 maršrutais, yra 4 troleibusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.
Autobusai ir troleibusai nuolat atnaujinami.
Tramvajus
Kyjivas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajaus linija.
2005 m. miesto tramvajų sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dešiniojo ir kairiojo krantų.
2000 m. atidarytas naujas greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas infrastruktūros, transporto priemonių atnaujinimas.
Metropolitenas
Išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. nutiestos 3 linijos (bendras ilgis >60 km), kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi ~1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Statoma ketvirtoji, projektuojama penktoji metro linijos.
Funikulierius
1905 m. gegužę pradėjo veikti Kyjivo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Ilgis – 222 m, kalno statumas – 18–20°, greitis – 2 m/s, vagono talpa – 100 žmonių.
Kyjivas buvo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.
Automobilių keliai
Per miestą driekiasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė–ideris); taip pat Kyjivas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05E95 (su Odesa), M07E373 (Kyjivas–Liublinas).
Geležinkelis
Svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kyjivo Keleivinė“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra Ukrainos Pietvakarių geležinkelio valdyba.
Iš Kyjivo driekiasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kyjivo aplinkkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.
Aviacija
Trys pagrindiniai oro uostai: 29 km į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas, 7 km į pietvakarius nutolęs Žuljanų tarptautinis oro uostas ir krovininis Antonovo oro uostas.
Įmonė Antonov savo tikslams (bandomieji, tarnybiniai reisai; aviacijos šventės) naudoja Sviatošin aerodromą (ICAO: UKKT), civilinei aviacijai naudojamas miesto vakaruose esantis aerodromas „Žuvėdra“ (ICAO: UKKJ), sportinė aviacija ir sklandytojai bazuojasi „Buzovaja“ aerodrome (ICAO: UKXB).
Laivyba
1897 m. ant Dniepro kranto pastatytas Kyjivo upių uostas. Sovietmečiu vykdyti krovininiai ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo) pervežimai. Jiems nebeapsimokant, upe rengiamos tik turistinės ir pramoginės kelionės.
Gyventojai
 | ||||||||
| IX a. | XII a. | 1552 m. | 1770 m. | 1771 m. | 1806 m. | 1811 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 50 000 | 100 000 | 6 000 | 20 000 | 17 000 | 27 200 | 23 300 | ||
| 1840 m. | 1863 m. | 1865 m. | 1874 m. | 1897 m.sur. | 1913 m.sur. | 1919 m. | ||
| 44 700 | 68 400 | 71 365 | 116 774 | 247 723 | 595 000 | 544 369 | ||
| 1923 m. | 1926 m.sur. | 1931 m. | 1933 m. | 1937 m. | 1939 m. | 1940 m. | ||
| 422 975 | 512 088 | 586 000 | 608 000 | 775 850 | 846 724 | 930 000 | ||
| 1943 m. | 1959 m.sur. | 1961 m. | 1964 m. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1981 m. | ||
| 180 000 | 1 104 334 | 1 174 000 | 1 292 000 | 1 631 908 | 2 144 000 | 2 248 000 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2014 m. | 2018 m. | ||
| 2 587 945 | 2 611 327 | 2 660 401 | 2 700 000 | 2 740 233 | 2 868 702 | 2 937 239 | ||
| ||||||||
Tautinė sudėtis
Kyjivo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):
|
|
|
Baltų kilmės tautų skaičius Kyjive, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai.
Švietimas ir kultūra
Yra 18 aukštųjų mokyklų, pvz. Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas. Daug licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.
Yra 27 muziejai, 25 teatrai, teatro studijos.
Lankytini kultūros paminklai:
- Aukso vartai (Золоті ворота),
- Sofijos soboras,
- Kijevo Pečorų lauros vienuolynas – gynybinis kompleksas (XI-XVIII a.),
- Baikovo kapinės.
- Taraso Ševčenkos universitetas
- Mohylos akademija
- Politehnikos institutas (2014 m.)
- Konservatorija
- Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus
Žalieji plotai
Kyjivas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Mieste yra du botanikos parkai, centre įsikūręs Kyjivo zoologijos sodas.
Sportas
Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio klubas HC Sokil Kyiv. Pastatytas Olimpinis stadionas (talpa: 83 450), kuriame vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.
Žymiausi futbolo klubai:
- FK Arsenal Kiïv
- FK Dinamo Kiïv
- FK CSKA Kiïv
- FK Obolonʹ Kiïv
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais užmegzti partnerystės ryšiai:
Ankara, Turkija
Atėnai, Graikija
Belgradas, Serbija
Briuselis, Belgija
Budapeštas, Vengrija
Čikaga, JAV
Edinburgas, Jungtinė Karalystė
Florencija, Italija
Helsinkis, Suomija
Jerevanas, Armėnija
Krokuva, Lenkija
Kiotas, Japonija
Kišiniovas, Moldova
Minskas, Baltarusija
Miunchenas, Vokietija
Odensė, Danija
Paryžius, Prancūzija
Pretorija, PAR
Ryga, Latvija- Roma, Italija
Santjagas, Čilė
Sofija, Bulgarija
Stokholmas, Švedija
Talinas, Estija
Tbilisis, Gruzija
Torontas, Kanada- Tulūza, Prancūzija
Uhanas, Kinija- Sudžou, Kinija
- Pekinas, Kinija
- Varšuva, Lenkija
Viena, Austrija
Vilnius, Lietuva- Tamperė, Suomija
- Leipcigas, Vokietija
Bratislava, Slovakija
Baku, Azerbaidžanas
Meksikas, Meksika
Biškekas, Kirgizija
Taškentas, Uzbekistanas
Astana, Kazachstanas
Jeruzalė, Izraelis
Rio de Žaneiras, Brazilija- Brazilija, Brazilija
Buenos Airės, Argentina
Lisabona, Portugalija
Ašchabadas, Turkmėnistanas
Tripolis, Libija
Ženeva, Šveicarija
Džakarta, Indonezija
Lima, Peru- Berlynas, Vokietija
- Bernas, Šveicarija
Galerija
- Aukso vartai (2013 m.)
- 1480 m. Kyjivo herbas
- Paminklas Kyjivo didžiajam kunigaikščiui Volodimirui Sviatoslavičiui Volodimiro aukštumoje, nuo kurios atsiveria vaizdas į kairiakrantį Kyjivą
- Kyjivo centras tarp 1890 m. ir 1905 m.: Nikolajaus gatvė (dabar Architekto Gorodeckio gatvė) ir "Continental" viešbutis.
- Ginsburgo pastatas (1900 m.)
- Antrojo pasaulinio karo suniokotas Kyjivas
- Tolumoje paminklas „Tėvynei-Motinai“ bei Ukrainos nacionalinis ir Antrojo pasaulinio karo muziejus
- Kyijivo Pečioros lauros vienuolynas (2005 m.)
- Šv. Mikalojaus Auksinių Kupolų vienuolynas
- šv. Sofijos soboras ir varpinė
- Andriejaus cerkvė (2014 m.)
- Volodimiro soboras
- Šv. Mikalojaus bažnyčia
- Volodimirskio gatvė (2003 m.)
- Namas su chimeromis
- Ukrainos nacionalinė mokslų akademija
- Nacionalinės operos ir baleto teatras (2012 m.)
- Kyjivo administracijos pastatas
- Marijinskio rūmai - Ukrainos Prezidento ceremonijų oficiali rezidencija
- Iš sodo žvelgiant į Ukrainos prezidentūros administracijos pastatą
- Ukrainos vyriausybės pastatas
- Klovskio rūmai. Nuo 2003 m. čia įsikūręs Ukrainos Aukščiausiasis Teismas
- Ukrainos valstybinio banko pastatas
- Universalinė parduotuvė
- Mitingas per Oranžinę revoliuciją 2004 m. lapkrityje
- Dniepras, kertantis Kyjivą
- 2022 m. apšaudytas daugiabutis
- Panorama nuo Vidubickio vienuolyno ir Griško botanikos sodo (2013 m.)