Jungtinė Karalystė

1707 m. Anglijos ir Škotijos karalystės buvo sujungtos į vieną karalystę, kuri pavadinta Didžiąja Britanija. 1800 m. prie šios karalystės buvo prijungta Airija, o bendra valstybė pavadinta Didžiosios Britanijos ir Airijos Jungtine Karalyste (angl. United Kingdom of Great Britain and Ireland). Po to kai 1922 m. Airija išsikovojo nepriklausomybę, bet Šiaurės Airija liko Jungtinės Karalystės ribose, pastaroji 1927 m. buvo pervadinta Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtine Karalyste (angl. United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland). Taigi, Jungtinės Karalystės pavadinimas atsirado 1800 m. pabrėžiant dviejų salų – Didžiosios Britanijos ir Airijos susijungimą.

Alternatyvus valstybės pavadinimas Didžioji Britanija kildinamas nuo britų genties. Britanijos vardą istoriniuose šaltiniuose pirmąkart mini Pitėjas iš Marselio apie 325 m. pr. m. e. Spėjama, kad genties vardas buvo susijęs su keltišku žodžiu, reiškiančiu „apipiešti“ arba „tatuiruoti“, galbūt taip pabrėžiant piešinius ant kūno. Dar viena versija Britaniją kildina nuo keltų deivės Brigitos garbinimo. Apie 148 m. graikų istorikas Ptolemėjus savo kūrinyje „Almagestas“ salą mini kaip Didžiąją Britaniją (gr. μεγάλη Βρεττανία), išskirdamas ją prieš Airiją – Mažąją Britaniją (gr. μικρὰ Βρεττανία).

Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės istorija.

V–VI a. britų salas užkariavo anglosaksai. Po 1066 m. normanų užkariavimo baigėsi Anglijos feodalizacijos periodas, šalis buvo suvienyta.

Škotija ir Anglija kaip atskiros vieningos valstybės susidarė X a. Velsas buvo valdomas Anglijos nuo 1284 m., o Anglijos Karalystės dalimi tapo 1536 m. Nuo 1603 m. Anglijos ir Škotijos karalystės turėjo vieną karalių, o 1707 m. susijungė į Didžiosios Britanijos Karalystę. 1800 m. ši karalystė susijungė su Airijos Karalyste ir taip buvo įkurta Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė. 1922 m. 26-os Airijos provincijos susibūrė į Laisvą Airijos Valstybę, o likusios šešios (Šiaurės Airija arba Alsteris) liko Jungtinėje Karalystėje. Po šio atsiskyrimo 1927 m. valstybė pervadinta Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste.

XIX a. Jungtinė Karalystė tapo svarbiausia pramonine ir jūrine galybe pasaulyje. Savo galybės viršūnėje Britų imperija užėmė apie 1/4 pasaulio teritorijos. XX a. 1-ojoje pusėje Jungtinė Karalystė nusilpo po dviejų pasaulinių karų. Antroje amžiaus pusėje jos imperija iširo, bet ji tapo moderni ir klestinti Europos valstybė.

1973 m. Jungtinė Karalystė įstojo į Europos Sąjungą. 2016 m. Jungtinės Karalystės gyventojai „Brexit“ referendumu pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos. 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pradėjo oficialų išstojimą iš Europos Sąjungos (Brexit), kuris galutinai užbaigtas 2020 m. sausio 31 d.

Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės politinė sistema.

Valdymo sistema – konstitucinė monarchija. Nuo 2022 m. Jungtinės Karalystės valdovas – Karolis III. Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, priimantis sprendimus monarcho vardu.

Valdžia labai centralizuota – visa politinė valdžia yra Londone. Tačiau paskutiniu metu kiekvienoje priklausančioje tautoje (išskyrus Angliją) įsteigti nuosavi valdžios organai, atsakingi už vidinius sprendimus. Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas – susideda iš Bendruomenių Rūmų ir Lordų Rūmų.

Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės administracinis suskirstymas.

Jungtinė Karalystė susideda iš 4 kraštų (skliausteliuose nurodoma sostinė):

Anglija skirstoma į 9 regionus:

Kiekvienas regionas skirstomas į grafystes. Atskirai dar išskiriamas Londonas.

Škotija yra suskirstyta į 32 sritis, Velsas – į 22 teritorijas, o Šiaurės Airija – į 24 savivaldybes, 2 miestus ir 6 provincijas.

Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės geografija.

Anglijoje vyrauja kalvotos lygumos, tik šiaurės vakaruose ir šiaurėje – kalnuotos vietovės. Pagrindinė upė – Temzė, pagrindiniai miestai – Londonas, Birmingemas, Mančesteris, Šefildas, Liverpulis, Lydsas, Bristolis.

Didžioji dalis Velso – kalnuota. Aukščiausia vieta – Snowdon viršūnė (1 085 m virš jūros lygio). Pagrindinis miestas ir regiono sostinė – Kardifas, esantis pietinėje Velso dalyje.

Škotijos pietuose ir rytuose vyrauja žemumos, o vakaruose ir šiaurėje – kalnai. Aukščiausia vieta – Ben Nevis kalnas (1 343 m), tai taip pat ir visos Jungtinės Karalystės aukščiausia vieta. Pagrindiniai miestai – Edinburgas, Glazgas, Aberdynas.

Šiaurės Airija – kalvota. Pagrindiniai miestai – Belfastas ir Deris.

Jungtinei Karalystei priklauso apie 1098 mažų salų, kurių dalis yra natūralios, o dalis dirbtinės, pastatytos naudojant akmenis ir medieną.

Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės ekonomika.

Jungtinė Karalystė turi dalinai reguliuojamą rinkos ekonomiką. JK yra penktoji didžiausia pasaulio ekonomika ir antroji didžiausia Europoje po Vokietijos.

Paslaugų sektorius šalyje sudaro apie 79% BVP. Sostinė Londonas yra vienas didžiausių pasaulio finansinių centrų, rodikliu nusileidžiantis tik Niujorkui, anot pasaulio finansų centrų indeksą. Taipogi Londono BVP yra didžiausias tarp Europos miestų.

2021 m. JK buvo 14-a didžiausia energijos vartotoja ir 22-a didžiausia gamintoja. Šalyje įsikūrę daug energetikos kompanijų, tarp jų – dvi iš šešių didžiausių naftos ir dujų kompanijų – BP ir Shell.

Vis dėlto šalyje sparčiais tempais vystomas atsinaujinančios energetikos sektorius (AES). 2020 m. AES pagamino 43 % elektros Jungtinėje Karalystėje. JK įsikūrusi labai palankioje vėjo energetikai vystyti vietoje, suinstaliuotų vėjo jėgainių skaičiai kasmet smarkiai auga. 2022 m. 26,8% visos elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse. Prie Jorkšyro krantų veikia didžiausias pasaulyje jūros jėgainių parkas. Šalis taip pat vysto atominę energetiką – 2023 m. šalyje veikė 9 branduoliniai reaktoriai, pagaminantys apie 15 % visos elektros energijos, planuojama statyti daugiau reaktorių. Tuo tarpu tradiciškai plačiai naudotos anglies dalis sparčiai mažėja.

Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės demografija.

Pasak 2001 m. surašymo, Jungtinėje Karalystėje gyvena 58 789 194 žmonių. 2007 m. viduryje buvo apskaičiuota, kad gyventojų skaičius išaugo iki 60 975 000. Populiacijos augimas daugiausiai vyksta dėl imigracijos, bet tam įtakos turi ir didėjantis gimstamumas (kuris yra šiek tiek didesnis nei mirtingumas) ir ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, kuri, pasak 2009 m. apskaičiavimų, yra 79,01 metų (76,52 vyrams ir 81,63 moterims). 2007 m. viduryje atlikti demografiniai apskaičiavimai taip pat atskleidė, kad pensijinio amžiaus gyventojų dabar Jungtinėje Karalystėje yra daugiau nei šešiolikmečių ir jaunesnių žmonių. Pasak tų pačių 2007 m. apskaičiavimų, Anglijoje gyvena 51,1 milijonas žmonių, Škotijoje – 5,1 milijonas, Velse – 3 milijonai, Šiaurės Airijoje – 1,8 milijono.Gyventojų tankumas Anglijoje yra 383 žm./km², Velse – 142 žm./km², Šiaurės Airijoje – 125 žm./km², o Škotijoje – tik 65 žm./km². Palyginimui, bendras pasaulio gyventojų tankumas yra 42 žm./km².

Imigracija

Pasak oficialių duomenų, 2006 m. Didžiojoje Britanijoje dėl imigracijos žmonių skaičius padidėjo 191 000 gyventojų, o 2007 m. – 237 000. Nuo 1997 m. į Jungtine Karalystę imigravo 2,3 milijono daugiau žmonių, nei iš jos emigravo. 84 % iš jų atvyko ne iš Europos valstybių. Europos sąjungos piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje, todėl šiuo metu vienas iš šešių imigrantų yra iš 2004 m. prie ES prisijungusių rytų Europos valstybių. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 000 lietuvių išeivių. Emigracijos iš Lietuvos mastai mažėja, bet didėja į Angliją imigruojančių lietuvių studentų skaičius. Pasak 2005 m. apskaičiavimų, užsienyje gimę žmonės sudaro apie 9,1 % Jungtinės karalystės gyventojų. Pagal šiuos duomenis, šalis neišsiskiria iš kitų ES valstybių.

Vyksta ir emigracija iš Jungtinės Karalystės. Apie 5,5 milijono Britanijoje gimusių žmonių gyvena užsienyje. Daugiausiai emigruojama į Australiją, Ispaniją ir JAV.

Religija

Pasiskirstymas pagal religiją (2021 m. surašymas):

• Krikščionys – 46,2 %
• Musulmonai – 6,5 %
• Hinduistai – 1,7 %
• Sikhai – 0,9 %
• Judėjai – 0,5 %
• Nereligingi – 37,2 %
• Kiti/neatsakė – 7 %

Anglikonų bažnyčia yra didžiausia šalyje ir ją remia šalies vyriausybė.

Pasak 2005 m. apklausos, 38 % Jungtinės Karalystės gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 40 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 20 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Tik dešimtadalis gyventojų lanko bažnyčią kas savaitę arba dažniau.

Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės kultūra.

Jungtinėje Karalystėje veikia vieni žymiausių pasaulio universitetų – Kembridžo Universitetas ir Oksfordo Universitetas, kuriuose mokėsi bei dėstė tokie žymūs mokslininkai kaip Izaokas Niutonas, Čarlzas Darvinas ar Dž. R. R. Tolkinas.

Spėjama, kad nemažai šiuolaikinių sportų kilę Jungtinės Karalystės teritorijoje – futbolas, golfas, kriketas, boksas, regbis, biliardas, kerlingas.

Anglijos dramaturgas Viljamas Šekspyras buvo vienas geriausių visų laikų pasaulio dramaturgų. Taip pat JK gyveno ir rašė tokie rašytojai kaip Agata Kristi, Čarlzas Dikensas, poetas Džordžas Baironas.

Jungtinėje Karalystėje susibūrė ir kūrė nemažai žymių roko bei pop muzikos grupių – The Beatles, The Rolling Stones, Led Zeppelin, Queen, Black Sabbath, Iron Maiden ir kitos.

• G20
• Jungtinės Karalystės ryšiai
• Jungtinės Karalystės transportas