Inertinės dujos (tauriosios dujos, retosios dujos) – periodinės elementų sistemos VIII grupės pagrindinio pogrupio cheminiai elementai – helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe), radonas (Rn). Inertinės dujos yra randamos ore, vandenyje, kai kuriuose mineraluose, helis – požeminėse dujose. Susidaro per įvairius branduolinius procesus.
Savybės
Bespalvės, bekvapės ir beskonės vienatomės dujos. Helis – vienintelė medžiaga nesustingstanti absoliutaus nulio temperatūroje. Visi elementai yra chemiškai pasyvus, nes jų atomų išoriniai sluoksniai yra užpildyti elektronų.
| Helis | Neonas | Argonas | Kriptonas | Ksenonas | Radonas | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Atominis skaičius | 2 | 10 | 18 | 36 | 54 | 86 |
| Atomo masė | 4,0026 | 20,183 | 39,948 | 83,80 | 131,30 | 222 |
| Išorinų elektronų konfigūracija | 1s² | 2s²2p6 | 3s²3p6 | 4s²4p6 | 5s²5p6 | 6s²6p6 |
| Kiekis ore (%) | 4,6×10-4 | 1,61×10-3 | 0,9325 | 1,08×10-4 | 8×10-6 | 6×10-18 |
| Lydymosi temperatūra (°C) | -272 (2,5 MPa slėgyje) | -248,6 | -189,3 | -157,1 | -111,8 | -71 |
| Virimo temperatūra (°C) | -268,9 | -245,9 | -185,9 | -153,2 | -108,1 | -63 |
| Tankis (kg/m³) | 0,179 | 0,900 | 1,784 | 3,745 | 5,851 | 9,960 |
Panaudojimas
Inertinėmis dujomis prileidžiamos kaitinimo, dujošvytės, signalinės lempos. Naudojamos elektroninėje, vakuuminėje ir branduolinėje technikoje. Atmosferoje suvirinami metalai. Skystas helis naudojamas kaip šaldymo agentas.
Istorija
Dėl inertiškumo ilgą laiką nepavyko aptikti. Pirmąjį iš inertinių dujų – helį – 1868 m. aptiko Ž. Žansenas (Prancūzija), Dž. Lokjeris ir E. Franklendas (Jungtinė Karalystė) saulės protuberantų spektre. Kitos inertinės dujos buvo atrastos 1894–1904 m.