
| Škėvonių atodanga | |
|---|---|
![]() Atodangos vaizdas nuo priešingo kranto | |
| Vieta | Škėvonys, Birštono savivaldybė, |
| Artimiausia didesnė gyvenvietė | Birštonas |
![]() Škėvonių atodanga | |
| Koordinatės | 54°36′17.07″ š. pl. 24°00′10.01″ r. ilg. / 54.6047417°š. pl. 24.0027806°r. ilg. |
| Plotas | 2,38 ha |
| Įkurtas | 1984 m. |
| Škėvonių atodanga | |
Škėvonių atodanga – išskirtinė atodanga, besidriekianti dešiniajame Nemuno krante Birštono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Prienų ir Birštono. Pasiekiama iš kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė pagal nuorodą. Geriausiai atodanga apžvelgiama plaukiant Nemunu, taip pat iš kitos upės pusės, Giraitiškių poilsiavietės.
Unikalus Škėvonių gūbrys ir jo aplinka, atodanga bei raiškus erozinis Birštono atragis yra saugomi Nemuno kilpų regioniniame parke, Škėvonių geomorfologiniame draustinyje. Atodangos aukštis 31 m, ilgis 560 m, užima 2,38 ha. Skardžio viršaus absoliutusis aukštis (nuo jūros lygio) yra 75 m. Apaugusi mišku atodanga aktyvi, ardoma erozinių, gravitacinių procesų, ledonešio, besiformuojančių nuošliaužų. Šlaitų apatinės dalys nuožulnesnės, vietomis padengtos deliuviu, kai kur šaltiniuotos.


Istorija
Škėvonių gūbrys suklostytas iš geros kokybės žvyro, todėl senokai pradėtas kasti. Jo naikinimas prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tada žvyrą veždavo arkliais. Pokario metais buvo atidarytas žvyro karjeras, nemaža gūbrio dalis buvo negrąžinamai sunaikinta. Karjeras grėsmingai plėtėsi Birštono link. Didžiųjų Nemuno kilpų kraštovaizdžio vertybių propaguotojų pastangų dėka ši žalinga veikla buvo sustabdyta.
1984 m. atodanga paskelbta geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų. Atodanga driekėsi 130 m, buvo 50 m pločio, 20 m aukščio.
Geologija
Škėvonių atodanga yra viena žinomiausių kvartero amžiaus uolienų atodangų Nemuno slėnio šlaituose. Ji įtraukta ir į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europoje geologinių objektų sąrašą. Daugiau nei pusę kilometro besitęsianti, iki 33 m aukščio atodanga – unikalaus Škėvonių gūbrio pjūvis su ryškiais dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečio nuogulų sluoksniais. Siauriausioje vietoje gūbrio plotis mažiau nei 100 m, o plačiausioje – kiek daugiau kaip 400 m. Atodangos vidurinėje dalyje yra gilus ir platus erozinis įrėžis (čia šlaitas nuožulnesnis). Apatinė atodangos dalis kai kur pašlapusi dėl požeminio vandens ištakų.
Išlikusi retai kur kitur aptinkama dūlėjimo pluta siekia 1-2,5 m storio (maždaug 5 m virš vandens aukštyje matoma rausvai ruda ir gelsva juosta). Tarpledynmečio sluoksnis padeda mokslininkams atkurti prieš 117–130 tūkst. metų vyravusio šiltojo laikotarpio gamtines sąlygas. Tokios dūlėjimo plutos konstatavimas stratigrafams palengvina nustatyti vidurinio ir viršutinio pleistoceno uolienų ribą, padeda pažinti landšafto paleogeografines sąlygas tarpledynmetyje.
| Storis (m) | Sluoksnio charakteristika |
|---|---|
| 0–0,3 | Paviršinis dirvožemis |
| 0,3–1,3 | Moreninis priemolis, raudonai rudas, birus, išdūlėjęs (Pietų Lietuvos fazės morena) |
| 1,3–3,3 | Moreninis priemolis, raudonas ir pilkas (margas), juostuotas, atskirtas smėlio ir gargždo tarpsluoksnio (Pietų Lietuvos fazės morena) |
| 3,3–5,1 | Moreninis priemolis, raudonas, birus (Pietų Lietuvos fazės morena) |
| 5,1–8,2 | Smėlis ir žvyras, gelsvai pilki, dulkėti, žemiau įkypai sluoksniuoti |
| 8,2–10,1 | Moreninis priemolis, gelsvai rusvas, masyvus (Rytų Lietuvos fazės morena) |
| 10,1–10,2 | Smėlis, įvairiagrūdis, masyvus |
| 10,2–14,6 | Moreninis priemolis, gelsvai rudas, masyvus, sudaro stulpus po medžiais |
| 14,6–14,7 | Smėlis ir žvirgždas, masyvūs, nevienodo storio |
| 14,7–18,8 | Moreninis priemolis, pilkai gelsvas, horizontaliai sluoksniuotas, su dulkėto smėlio tarpsluoksniais |
| 18,8–20 | Moreninis priesmėlis, gelsvai pilkas, horizontaliai sluoksniuotas |
| 20–20,8 | Smėlis ir žvirgždas, įvairiagrūdžiai, dulkėti, masyvūs |
| 20,8–25,25 | Moreninis priemolis, gelsvai pilkas, apačioje tamsiai pilkas, viršuje gelsvai pilkas, masyvus |
| 25,25–25,4 | Juostuotas molis, tamsiai rudas, apatiniame kontakte susikaupęs žvirgždas |
| 25,4–30,7 | Moreninis priemolis, raudonai rudas, viršuje išdūlėjęs, gelsvas |
- Pagal 2010 m. spalio mėn. objekto aprašymą Saugomų teritorijų valstybės kadastre.
Taip pat skaitykite
Artimiausios atodangos prie Nemuno:
- Balbieriškio atodanga (prieš srovę)
- Ožkų pečius (pasroviui)
- Nemuno kilpų regioninis parkas
- Birštono savivaldybės paveldas
- Lietuvos atodangos
- Lietuvos gamtos paminklai