Šarlis Guno (pranc. Charles Gounod), 1818 m. birželio 17 d. – 1893 m. spalio 18 d.) – prancūzų kompozitorius, sukūręs operas „Faustas“ ir „Romeo ir Džiuljeta“.
Biografija
Guno gimė 1818 m. Paryžiuje, dailininko ir pianistės šeimoje. Jo motina buvo pirmoji jo muzikos mokytoja. Tada atsiskleidė pirmieji Š. Guno muzikiniai talentai. Jis įstojo į Paryžiaus konservatoriją kur dėstė Fromental Halévy. 1839 m. Guno laimėjo Prix de Rome už kantatą Ferdinandas. Vėliau jis iškeliavo į Italiją kur studijavo Palestrinos muziką. Guno parašė pirmą savo poemą, Sappho 1851 m., bet neturėjo didelio pasisekimo kol nepasirodė „Faustas“ (1859 m.) pagal tokio pat pavadinimo Gėtė poemą „Faustas“.
Tai ir liko jo geriausias darbas. Romantiškos ir melodingos „Romeo ir Džiuljeta“ (pagal Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“) premjera buvo 1867 m. Šis darbas taip pat buvo rodomas dažnai. Žavinga ir labai individualia Mireille (1864 m.) žavisi mokovai.
Nuo 1870 iki 1875 m. Guno gyveno Anglijoje. Dauguma Guno muzikos nuo to laiko yra vokalinė arba choralinė.
Vėliau, Guno rašė daug religinės muzikos, tarp kurios Ave Marija paremta pirma preliudija iš pirmos knygos Well-Tempered Clavier, kurią parašė Bachas. Guno mirė 1893 m. Sen Klu mieste (Prancūzija).
Guno Marionetės laidotuvių maršas (1873 m.) buvo grojamas kaip tema televizijos programai Alfred Hitchcock Presents.
Darbai
Operos
- Sappho (1851)
- La Nonne Sanglante (1854)
- Le Medecin Malgré Lui (1858)
- Faustas (1859)
- Philémon et Baucis (1860)
- La Colombe (1860)
- La Reine de Saba (1862)
- Mireille (opera) (1864)
- Romeo ir Džiuljeta (1867)
- Cinq-Mars (1877)
- Polyeucte (1878)
- Le Tribut de Zamora (1881)
Oratorijos
- Tobie (c. 1866)
- Gallia (1871)
- Jésus sur le lac de Tibériade (1878)
- La Rédemption (1882)
- Christus factus est (1883)
- Mors et Vita (1884)