Bosnija ir Hercegovina

Bosnijos vardas kilęs nuo bosnių genties, o ši – nuo Bosnos upės. Hercegovinos pavadinimas kilęs nuo vietos hercogo Stepano Vukčičiaus (1404–1466).

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos istorija.

Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos. Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos teritorija Antikos laikais buvo Ilyrijos ir Romos imperijos dalimi (Dalmatijos ir Panonijos provincijos).

Viduramžiais šalis buvo valdoma kaip Vengrijos arba Kroatijos karalysčių dalis, kol XIII a. nesusikūrė Bosnijos karalystė, apėmusi ir Hercegoviną. 1463 m. šalis buvo užimta ir prijungta prie Osmanų imperijos, jos provincija išbuvo iki 1878 m.

1875 m. rugpjūčio 29 d. Bosnijoje kilo sukilimas prieš turkus, su reikalavimu prisijungti prie Serbijos. 1878 m. kovo 3 d. San Stefano taikos sutartimi gavo autonomiją. 1878 m. birželio–liepos mėnesį pagal Berlyno kongreso nutarimą šalis buvo okupuota Austrijos–Vengrijos. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos valstybės dalimi.

1991 m. spalio 15 d. Bosnija ir Hercegovina pasitraukė iš Jugoslavijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis pripažinimas gautas 1992 m. balandžio 17 d., po referendumo, kurio metu dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Po nepriklausomybės paskelbimo Bosnijoje ir Hercegovinoje prasidėjo ketverius metus trukęs pilietinis karas tarp serbų, kroatų ir bosnių-musulmonų. Šiame kare serbų pusę palaikė Jugoslavija.

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos politinė sistema.

Santvarka – federacija. Konstitucijos galia suteikta Deitono sutarties (1995) 4 priedui. Valstybei vadovauja iš trijų narių sudarytas Prezidiumas, kuriame atstovaujamos visos trys šalies tautinės grupės (bosniai, kroatai, serbai). Prezidiumo nariai renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose, nariai vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu (po 8 mėnesius).

Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas (Skupština), sudarytas iš dvejų rūmų – Nacionalinių Atstovų Rūmų (Predstavnički Dom; 42 nariai) ir Tautos Rūmų (Dom Naroda; 15 narių).

Bosnija ir Hercegovina yra padalinta į dvi dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federaciją bei Serbų respubliką – kurios taip pat turi savo parlamentus. Bosnijos ir Hercegovinos federacijos parlamentas taip pat sudarytas iš dvejų rūmų – Atstovų ir Tautos. Serbų respublikos parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas. Vyriausybės ir teismų sistemos yra atskirtos.

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos administracinis skirstymas.

Valstybė sudaryta iš 3 autonominių vienetų (skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):

• Bosnijos ir Hercegovinos federacija (Sarajevas), 26 076 km²
• Serbų respublika (Banja Luka), 25 053 km²
• Brčko apygarda (Brčkas)

Bosnijos ir Hercegovinos federacija smulkiau suskirstyta į 10 kantonų, o Serbijos respublika – į 7 regionus.

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos geografija.

Apie 90 % teritorijos užima kalnai, vidutinis aukštis 639 m. Aukščiausia vieta – Magličo kalnas pasienyje su Serbija (2396 m). Iš šiaurės rytų į pietryčius tęsiasi Dinarų kalnynas, šiaurėje – Savos žemuma.

Klimatas subtropinis mediteraninis (pajūryje ir Neretvos slėnyje), pereinantis į vidutinių platumų žemyninį (toliau nuo jūros), o kalnuose virš 1500 m virš jūros lygio – vėsus ir drėgnas.

Šalis turi ~20 km ilgio priėjimą prie Adrijos jūros. Didžiausios upės – Sava, Una, Vrbasas, Bosna, Drina, Neretva. Didžiausias ežeras – Buško (56 km²)

Didžiausi Bosnijos ir Hercegovinos miestai:

• Sarajevas 297 512 gyventojų (jei įskaityti visą Sarajevo kantoną ir Serbų Respublikai priklausančius priemiesčius apie 450 000)
• Banja Luka 200 000 gyv.
• Mostaras 105 448 gyv.
• Tuzla 133 861 gyv.
• Zenica 128 495 gyv.
• Bihačas 60 707 gyv.
• Prijedoras 70 000 gyv.
• Gradiska 62 000 gyv.

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika.

Ekonomiškai federacija yra viena silpniausių Europoje. Svarbiausios ūkio šakos – naudingosios iškasenos ir jų perdirbimas. Kasamos akmens anglys, lignitas, geležies, vario, cinko, alavo, mangano bei chromo rūdos, boksitas, akmens druska. Apdirbamoji pramonė menka, labiau išvystyta tik metalurgija, kokso chemijos pramonė, mašinų gavyba.

39 % teritorijos naudojama žemės ūkiui, daugiausiai sėjami javai (60 % visų žemės ūkiui naudojamo ploto).

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 m. eksportuota 950 mln. JAV dolerių vertės prekių, importuota – 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės. 2000 m. tiek importuota iš Lietuvos, tiek ir eksportuota į Lietuvą prekių už 0,4 mln litų.

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos demografija.

• Kalbos: bosnių, kroatų, serbų. Serbai daugiausia naudoja kirilicą, o kroatai – lotynišką abėcėlę; bosniai anksčiau naudodavo abi, bet pastaruoju metu daugiausia lotynišką.
• Tautos: bosniai 48 %, serbai 37,1 %, kroatai 14,3 %, Bosnijos čigonai.
• Religijos ir konfesijos: 40 % musulmonų, 31 % ortodoksai, 15 % katalikai, likusieji – judaistai, kitų religijų arba netikintys.

Tankiausiai gyvenama upių slėniuose, miesto gyventojų – 43 %. Žemės ūkyje 1999 m. dirbo 6,1 % gyventojų, ekonomiškai aktyvių gyventojų – apie 1 mln., bedarbių – 40 %.

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos kultūra.

Valstybėje privalomas aštuonmetis nemokamas mokslas (vaikams nuo 7 iki 15 metų). 2000 m. veikė 4 universitetai, 2 pedagoginės akademijos, aukštosiose mokyklose studijavo apie 40 000 studentų. Nuo 1994 m. veikia Švietimo atkūrimo fondas.

• Bosnijos ir Hercegovinos ryšiai
• Bosnijos ir Hercegovinos transportas
• Bosnijos ir Hercegovinos karinės pajėgos
• Bosnijos ir Hercegovinos tarptautiniai santykiai
• Bosnijos ir Hercegovinos šventės