Pietryčių Europa – geografinis bei geopolitinis terminas, apibūdinantis Balkanų pusiasalio valstybes, kartais įtraukiant ir Turkiją. Dėl neigiamų asociacijų, kilusių istorijos bėgyje, šiuo terminu keičiamas iki tol plačiai vartotas Balkanų terminas. Vienas iš tokio pakeitimo pavyzdžių yra 2003 m. internetinio dienraščio „Balkan Times“ pervadinimas „Southeast European Times“; terminas Pietryčių Europa taip pat vartojamas ir Europos Sąjungoje (pavyzdys – Pietryčių Europos stabilumo paktas).
Pietryčių Europos terminas dažniausiai taikomas valstybėms, kurių visa teritorija yra išsidėsčiusi Balkanuose:
- Albanijai;
- Bosnijai ir Hercegovinai;
- Bulgarijai;
- Graikijai;
- Juodkalnijai;
- Kosovui;
- Makedonijai.
Taip pat neretai įtraukiamos ir valstybės, kurių didžioji dalis teritorijos yra Balkanų pusiasalyje: Kroatijai ir Serbijai, kai kada ir šalims, kurios užima mažesnę dalį pusiasalio: Slovėnijai, Rumunijai bei Turkijai.
Kai kada regionui priskiriamos teritorijos, priklausę Osmanų imperijai jos didžiausios ekspansijos Europoje laikotarpiu:
- Albanija;
- Bosnija ir Hercegovina;
- Bulgarija;
- Graikija;
- Juodkalnija;
- Kipras;
- Kosovas (dalinai pripažintas);
- Kroatija;
- Makedonija;
- Moldova;
- Rumunija;
- Serbija;
- Slovėnija;
- Turkija;
- Ukraina (Budjakas);
- Vengrija.
Kai kurias iš aukščiau išvardytų valstybių visuotinai priimta laikyti regiono dalimi (pavyzdžiui, Rumuniją), o kitos (kaip kad Vengrija) – retai.