| Kauno miesto savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Kaunas | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 9 | ||||||
| Įkūrimo data | 1995 m. | ||||||
| Meras | Visvaldas Matijošaitis | ||||||
| Gyventojų | 304 524 | ||||||
| Plotas | 157 km² | ||||||
| Tankumas | 1 940 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | Kaunas.lt | ||||||
 Vikiteka | Kauno miesto savivaldybėVikiteka | ||||||
Kauno miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje, sutampantis su Kauno miesto ribomis. Nepriklauso jokiam etnografiniam regionui.
Geografija
Savivaldybė įsikūrusi Lietuvos centrinėje dalyje, prie Nemuno ir Neries santakos. Savivaldybei priklauso Kauno miestas. Iš visų pusių miesto savivaldybę supa žiedinė Kauno rajono savivaldybė, rytuose prieina trumpas Kaišiadorių rajono savivaldybės ruoželis ir Kauno marios. Svarbus susisiekimo mazgas, kuriame susikerta dvi svarbios transporto ašys: viena – iš šiaurės pro Estiją ir Latviją į pietus nuo Lietuvos esančias valstybes nusidriekianti „Via Baltica“ trasa, kita eina iš rytų ir tęsiasi iki Klaipėdos.
Į savivaldybę veda valstybiniai keliai A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (iš rytų ir šiaurės vakarų), A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (iš šiaurės rytų), A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (iš pietvakarių), ateina daug krašto kelių – 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai ir 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda iš vakarų, 130 Kaunas–Prienai–Alytus iš pietų, 222 Kaunas–Vandžiogala iš šiaurės, 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta iš šiaurės rytų. Pietrytiniu pakraščiu eina kelias 139 Kauno HE–Garliava , greta jo eina Palemono–Jiesios geležinkelis. Miesto centre jungiasi Vilniaus–Kauno geležinkelis ir Kauno–Kybartų geležinkelis, jie susijungia Kauno geležinkelio stotyje, savivaldybės teritorijoje taip pat yra Palemono geležinkelio stotis – intermodalinis susisiekimo mazgas, nuo kurio atsišakoja Palemono–Gaižiūnų geležinkelis link Jonavos.
| ||||||||||||||||||||
Istorija
 | Kauno miesto savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Kauno miesto savivaldybės istorija siekia dar XV a., kai 1408 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės ir jis nepriklausė aplinkinei seniūnijai, valdomai iš Kauno pilies.
I pasaulinio karo metu miestui suteiktos apskrities teisės – vokiečių įkurto Oberosto teritorijoje Kauno miestas (vok. Stadtkreis Kowno) buvo atskirai nuo Kauno apskrities. XX a. tarpukariu miestas buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikai, taip pat turėjo miesto-apskrities teises. II pasaulinio karo metais mieste įkurta Kauno miesto apygarda nacių Ostlando ribose.
Užėjus sovietams, 1941 m. Kaune buvo įkurti 3 miesto rajonai (Lenino, Stalino, Požėlos). 1946 m. rugpjūčio 3 d. miestas gavo respublikinio pavaldumo miesto statusą, t. y. tiesiogiai priklausė ne rajonui (kaip dauguma miestų tuomet), bet respublikai. 1946 m. balandžio 29 d. ir gruodžio 31 d. buvo nustatytos miesto ribos. 1950–1953 m. Kaunas buvo srities pavaldumo miestas. 1954 m. gruodžio 20 d. panaikintos miesto apylinkės, 1955 m. rugsėjo 8 d. panaikinti ir miesto rajonai, bet 1962 m. gruodžio 10 d. vėl sudaryti (Lenino, Požėlos ir Panemunės).
1995 m. įkurta dabartinė Kauno miesto savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai, 2000 m. įsteigtos seniūnijos. 2001 m. gruodžio 20 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 301 patvirtintas bendrasis planas, kuriame pažymėtos seniūnijos ir miesto dalys.2014 m. balandžio 10 d. jis buvo atnaujintas, bet jau be miesto dalių. 2025 m. liepą atlikta seniūnijų reforma, paliekant iš viso 9 seniūnijas.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. (išsamiau) | 34 | 92 446 | 8 miesto rajonai | 1 miestas (Kaunas), 2 miesteliai, 21 kaimas, 9 dvarai ir palivarkai, 12 kitų gyvenviečių |
| 1942 m. | 113 900 | |||
| 1949 m. (išsamiau) | 109,5 | 3 miesto rajonai (7 miesto apylinkės) | ||
| 1954 m. | 3 miesto rajonai (4 miesto apylinkės) | |||
| 1959 m. | 94 | 215 464 | ||
| 1967 m. | 108 | 283 700 | ||
| 1970 m. | 122 | 305 116 | 3 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1972 m. | 121 | 3 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1976 m. | 120 | 351 400 | 1 miestas | |
| 1979 m. | 368 649 | 3 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1985 m. | 116 | 405 000 | 3 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1989 m. | 123 | 418 087 | 1 miestas | |
| 2001 m. (Išsamiau) | 157 | 378 943 | 10 seniūnijų | 1 miestas |
| 2009 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 1 miestas | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 315 993 | 11 seniūnijų | 1 miestas | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 1 miestas | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 1 gyvenvietė (miestas, herbinė gyvenvietė) | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 298 753 | 11 seniūnijų | 1 miestas | |
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | 2014 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 215 464 | 305 116 | 368 649 | 418 087 | 378 943 | 358 107 | 321 201 | 304 097 | 298 753 | ||
| ||||||||||
Administracija
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai. Miesto savivaldybė įsikūrusi istoriniame pastate – Taupomųjų kasų rūmuose.
Vadovai
Miesto burmistrai:
- 1921–1931 m. Jonas Vileišis
- 1931 m. Juozas Vokietaitis
- 1932–1933 m. Antanas Gravrogkas
- 1933–1939 m. Antanas Merkys
- 1940 m. Antanas Garmus
Miesto merai:
- 1991–1992 m. Vilimas Čiurinskas
- 1992–1995 m. Arimantas Račkauskas
Savivaldybės merai:
- 1995–1997 m. Vladas Katkevičius
- 1998–2000 m. Henrikas Tamulis
- 2000 m. Vytautas Šustauskas
- 2001–2002 m. Erikas Tamašauskas
- 2002–2003 m. Giedrius Ašmys
- 2003–2007 m. Arvydas Garbaravičius
- 2007–2011 m. Andrius Kupčinskas
- 2011 m. Rimantas Mikaitis
- 2011–2015 m. Andrius Kupčinskas
- nuo 2015 m. Visvaldas Matijošaitis
Seniūnijos
Kauno miesto seniūnijos kaip teritoriniai vienetai įsteigti 2000 m. vasario 24 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 20. Seniūnijas kaip administracinius vienetus numatyta steigti 2002 m. spalio 24 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 438 ir jos ėmė veikti 2003 m. balandžio 1 d. Iš viso buvo 10 seniūnijų, bet 2005 m. Dainavos seniūnija padalinta į Dainavos ir Gričiupio. Taip savivaldybėje buvo 11 seniūnijų.
2025 m. vasarą atlikta seniūnijų reforma – sujungtos Centro ir Žaliakalnio seniūnijos, Panemunės ir Šančių seniūnijos, Petrašiūnų ir Gričiupio seniūnijos, be to, įsteigta nauja Žemosios Fredos seniūnija. Taip mieste liko 9 seniūnijos. Sprendimas priimtas dėl kurioziškų situacijų, kylančių dėl 2000 m. nustatytų seniūnijų ribų, ydingo teisinio reglamento, taip pat siekiant, kad seniūnijų ribos sutaptų su žemės sklypų ribomis, stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, vandens telkiniais, keliais, gatvėmis, geležinkeliais ir kitais objektais, kad sumažėtų administravimo išlaidos.
Seniūnijų plotas ir gyventojai (2024 m. lapkričio duomenimis) pateikiami pagal savivaldybės informaciją.
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
| Aleksoto seniūnija | Kaunas | 20,74 | 22 962 | 1 107,1 |
 Centro-Žaliakalnio seniūnija | Kaunas | 11,48 | 40 102 | 3 493,2 |
| Dainavos seniūnija | Kaunas | 5,21 | 49 919 | 9 581,4 |
| Eigulių seniūnija | Kaunas | 13,25 | 37 454 | 2 826,7 |
| Panemunės-Šančių seniūnija | Kaunas | 32,25 | 36 734 | 1 139 |
| Petrašiūnų-Gričiupio seniūnija | Kaunas | 32,27 | 35 865 | 1 111,4 |
| Šilainių seniūnija | Kaunas | 23,39 | 62 680 | 2 679,8 |
| Vilijampolės seniūnija | Kaunas | 14,32 | 24 397 | 1 703,7 |
| Žemosios Fredos seniūnija | Kaunas | 3,98 | 1 356 | 340,7 |
Tarptautinė partnerystė
Kauno miestas turi daugiau kaip 20 miestų partnerių. 2009 m. pavasarį prie Kauno miesto savivaldybės pagrindinio pastato įrengtas stendas, kuriame pavaizduoti su Kaunu partnerystės ryšius užmezgusių miestų pavadinimai ir herbai.
Balstogė, Lenkija
Breša, Italija
Brno, Čekija
Charkovas, Ukraina- Emilija-Romanija, Italija
- Ferara, Italija
Grenoblis, Prancūzija
Hordalando apskritis, Norvegija- Kava de Tirenis, Italija
- Lacijus, Italija
Lavrijas, Graikija
Lincas, Austrija
Linšiopingas, Švedija
Lipės apskritis, Vokietija
Los Andželas, JAV- Luckas, Ukraina
Odensė, Danija- Rendė, Italija
San Martinas, Argentina
Siamenas, Kinija- Ščecinas, Lenkija
Tamperė, Suomija
Tartu, Estija- Vekšė, Švedija
- Vestfoldo apskritis, Norvegija
- Vroclavas, Lenkija
- Miestų-partnerių herbai, 2010 m.
- Broliškų miestų rodyklė Los Andžele, JAV
Švietimas ir ugdymas
Savivaldybėje yra 75 bendrojo lavinimo mokyklos (2026 m. gegužė):
- 32 gimnazijos: Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, Kauno Aušros gimnazija, Kauno dailės gimnazija, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija, Kauno Jono Jablonskio gimnazija, Kauno Jono Pauliaus II gimnazija, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, Kauno Kovo 11-osios gimnazija, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Kauno Palemono gimnazija, Kauno Santaros gimnazija, Kauno Saulės gimnazija, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Kauno šv. Roko mokykla, Kauno tarptautinė gimnazija, Kauno technologijos universiteto gimnazija, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus, Kauno Valdorfo mokykla, Kauno Varpo gimnazija, Kauno Veršvų gimnazija, Kauno Vyturio gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, Prezidento Antano Smetonos gimnazija, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, UAB Erudito licėjus, Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazija, VšĮ Herojus,
- 9 pagrindinės mokyklos: Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla, Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla, Kauno Jono Laužiko mokykla, Kauno Nemuno mokykla, Kauno Prano Daunio ugdymo centras, Kauno Vaišvydavos mokykla, Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo licėjus, VšĮ Palaimintojo Jurgio Matulaičio Montesori mokykla;
- 18 progimnazijų: Kauno Juozo Urbšio progimnazija, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija, Kauno Kazio Griniaus progimnazija, Kauno Martyno Mažvydo progimnazija, Kauno Milikonių progimnazija, Kauno Panemunės progimnazija, Kauno Petrašiūnų progimnazija, Kauno Pilėnų progimnazija, Kauno Senamiesčio progimnazija, Kauno Simono Daukanto progimnazija, Kauno Suzuki progimnazija, Kauno šv. Kazimiero progimnazija, Kauno Tado Ivanausko progimnazija, Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija, Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazija, Kauno Vinco Kudirkos progimnazija, Kauno Žaliakalnio progimnazija, Vytauto Didžiojo universiteto Atžalyno progimnazija;
- 16 pradinių mokyklų: Kauno mokykla-darželis Rūtelė, Kauno mokykla-darželis Šviesa, Kauno Montesori mokykla-darželis Žiburėlis, Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darželis, Kauno Paparčio pradinė mokykla, Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla, Kauno Ryto pradinė mokykla, Kauno Šilo pradinė mokykla, Kauno Tirkiliškių mokykla-darželis, Kauno Varpelio pradinė mokykla, Kūrėjo mokykla, Lietuvos Kolpingo fondas, UAB mokykla Eureka, UAB Montessori akademija, VšĮ Būk savimi, VšĮ Garstyčios grūdelis.
| |||||||||||||||||
- Kauno miesto savivaldybė