Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Lentvario–Virbalio geležinkelis – istorinė 1520 mm vėžės geležinkelio linija, jungianti Lentvario geležinkelio mazgą su pasienio Kybartų stotimi, kuri iki 1964

Kauno–Kybartų geležinkelis

  • Pagrindinis puslapis
  • Kauno–Kybartų geležinkelis

Lentvario–Virbalio geležinkelis – istorinė 1520 mm vėžės geležinkelio linija, jungianti Lentvario geležinkelio mazgą su pasienio Kybartų stotimi, kuri iki 1964 m. vadinta Virbalio vardu. Istorinis Lentvario–Virbalio geležinkelis dalimis persidengia su Vilniaus–Kauno ir Kauno–Marijampolės linijomis. Už 1 km į vakarus buvo Eitkūnų geležinkelio stotis, priklausiusi Vokietijai.

Lentvario–Virbalio geležinkelis
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva
MiestaiLentvaris – Vievis – Kaišiadorys – Kaunas – Kazlų Rūda – Vilkaviškis – Kybartai
Pagrindinė informacija
TipasTarpmiestinis
OperatoriusAB „Lietuvos geležinkeliai“
Statybų pradžia1859 m.
Atidarymas1862 m.
Techninė informacija
Vėžė1520 mm vėžė
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Turinys

Istorija

Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį (Rusijos imperijos ir Prūsijos pasienis) leista statyti 1859 m. kovo 12 d., darbai prasidėjo tų pačių metų pavasarį, dirbo 7–9 tūkst. darbininkų. Kauno–Virbalio atkarpa patvirtinta 1858 m. kovo 1 d., ji buvo vienos vėžės. Galinės atkarpos stotys, Lentvario ir Kybartų, įrengtos kaip aukščiausios klasės, Kaune įrengtos vagonų remonto dirbtuvės ir garvežių depas.

Atkarpoje įrengtas Kauno geležinkelio tunelis, pastatytas Kauno geležinkelio tiltas per Nemuną. Pirmieji traukiniai Kauno–Virbalio atkarpa paleisti 1861 m. balandžio 23 d. (iki laikinosios Kauno stoties Aleksote kairiajame Nemuno krante). Po metų, 1862 m. kovo 15 d. atidarytas traukinių eismas Kauno–Lentvario linijoje (Kauno stotis dešiniajame Nemuno krante). Bendras geležinkelio atšakos Lentvaris–Kaunas–Virbalis–Eitkūnai ilgis buvo 162 varstai (173 km).

1871 m. Kaišiadorių–Lentvario atkarpa tapo Liepojos–Romnų geležinkelio dalimi. Kaizerinės Lietuvos okupacijos metu šias dvi geležinkelio linijas papildomai sujungė Palemono–Gaižiūnų linija. 1924 m. nutiestas atšaka Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis. 1939 m. Kauno–Kybartų ruože traukiniai galėjo važiuoti 120 km/h greičiu.

Užėjus sovietams, 1940 m. pabaigoje geležinkelio vėžė perkalta į sovietinę, panašiu laiku ruožas padarytas dvikeliu.

Stotys

PavadinimasAtstumas nuo Peterburgo (varstai)Atidarymo metaiKlasėInformacija
Lentvario geležinkelio stotis (Ландварово)0/6751861IIJungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva linija.
Vievio geležinkelio stotis (Евье)1861IVNuo XIX a. pabaigos iki I pasaulinio karo vadinosi Anastasjevskaja.
Žaslių geležinkelio stotis (Жосли)1861IV
Kaišiadorių geležinkelio stotis (Кошедары)46/7191871Stotis pastatyta nutiesus Liepojos–Kaišiadorių (vėliau Liepojos–Romnų) geležinkelį.
Pravieniškių geležinkelio stotis (Провенишки)1861IV
Kauno geležinkelio stotis (Ковно)80/7551861IKauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka.
Mauručių geležinkelio stotis (Мавруци)1861IVAtšaka iki Aleksoto I pasaulinio karo metais.
Kazlų Rūdos geležinkelio stotis (Козлова-Руда)1151861IV1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis. 1916–197? m. veikė siaurasis geležinkelis.
Pilviškių geležinkelio stotis (Пильвишки)1861IVI pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis.
Vilkaviškio geležinkelio stotis (Вильковишки)1861IVI pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą.
Virbalio geležinkelio stotis (Вержболово)161/8351861aukščiausiojiRusijos imperijos pasienio stotis, XX a. tarpukariu – Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 – TSRS pasienio stotis. Po II pasaulinio karo – Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis.
Rusijos–Prūsijos imperijų siena
Eitkūnų geležinkelio stotis (Eydtkuhnen)1621860Vokietijos imperijos pasienio stotis. Po II pasaulinio karo panaikinta, atstatyta 2017 m. Dabartinis pavadinimas - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis.

Kauno–Kybartų ruožas

Kauno–Kybartų ruožo objektai
Paaiškinimai
LSTR +
↑ Vilnius–Kaunas
BHF +
36,6 Kaunas
hKRZWae +
upė Nemunas
eHST +
37,7 Aleksotas
eHST +
40,1 Jiesia
SBRÜCKE +
 139  Kauno HE–Garliava 
eHST +
42,6 Pajiesys
ABZg+l +
→ Jiesios–Palemono geležinkelis
BHF +
44,9 Jiesia
HST +
46,0 Garliava
SBRÜCKE +
 130  Kaunas–Prienai–Alytus 
eHST +
51,4 Stanaičiai
SBRÜCKE +
 A5  Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 
BHF +
55,7 Mauručiai
HST +
Pabališkiai
eHST +
63,8 Skriaudžiai
BHF +
67,2 Jūrė
BHF +
73,5 Kazlų Rūda
ABZgl +
→ Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis
eHST +
79,1 Krūveliai
eHST +
83,1 Bartninkai
HST +
84,0 Bagotoji
eHST +
87,4 Višakiškė
BUE +
 137  Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas 
BHF +
93,2 Pilviškiai
hKRZWae +
upė Šešupė
HST +
97,7 Alksnėnai
eHST +
99,9 Mažučiai
eHST +
100,7 Smilgiai
BHF +
105,5 Vilkaviškis
BUE +
 138  Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai 
eHST +
108,6 Simanėliškiai
eHST +
111,4 Biliūnai
hKRZWae +
upė Širvinta
HST +
115,7 Alvitas
BHF +
123,3 Kybartai
BUE +
 A7  Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas 
STR +
↑ Lietuvos vėliava Lietuva
GRENZE +
Lietuvos–Rusijos valstybinė siena
STR +
↓ Rusijos vėliava Rusija
LSTR +
↓ Eitkūnų–Įsruties geležinkelis


←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Kovas 08, 2026

    Lietuva

  • Kovas 20, 2026

    Baltaragio malūnas

  • Kovas 26, 2026

    Lygiakraštis trikampis

  • Kovas 09, 2026

    Magistralinis kelias A6 (Lietuva)

  • Balandis 03, 2026

    Kvadratinė lygtis

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus