Omotų kalbos yra afroazinių kalbų šeimos atšaka. Jomis kalbama Rytų Afrikoje (daugiausia pietvakarinėje Etiopijoje). Šios kalbos yra agliutinacinės, be to, turi tonus.
| Omotų | |
| Paplitimas | pietvakarių Etiopija |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 32 |
| Kilmė | Semitų-chamitų >Omotų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | šiaurės, pietų |
Anksčiau buvo priskiriamos kušitų kalboms (pvz., Greenberg 1963), bet Fleming (1969) ir Bender (1971) pasiūlė jas išskirti kaip atskirą grupę. Šiuo metu tai yra vyraujanti teorija. Yra keletas tyrėjų (pvz., Theil (2006)), kurie linkę laikyti omotines kalbas atskira šeima, negimininga afroazinėms kalboms.
Klasifikacija
Omotų kalbų klasifikacija nėra nusistovėjusi. Dažniausiai sutariama, kad šios kalbose turi būti išskiriamos pietų ir šiaurės omotų kalbos, bet dėl šiaurės omotų kalbų klasifikacijos yra įvairių nuomonių. Blench (2006) pasiūlo tokią klasifikaciją:
- Pietų omotų kalbos – šiai grupei priklauso arių kalba, dimių kalba, hamerių kalba ir gajilių kalba;
- Šiaurės omotų kalbos – skaidomos į šias grupes:
- Mao kalbos – bambasių kalba, ganzų kalba, hozų kalba, sezių kalba;
- Dizoidų kalbos – dizių kalba, najų kalba, šekų kalba;
- Gongų kalbos – anfilų kalba, borų kalba, kafų kalba, šekačų kalba;
- Ometų kalbos – keliolika smulkių kalbelių;
- gimirų kalba ir jemų kalba