Jangšao kultūra (kin. 仰韶文化, pinyin: Yǎngsháo Wénhuà) – neolito archeologinė kultūra, švedų geologo ir archeologo J. G. Andersono pavadinta pagal 1921 m. Jangšao gyvenvietėje surastą tapytą keramiką.
| Jangšao kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Kinija (Henanas, Šansi, Šaansi) | |||||
| Ist. regionas | Huanghės vidurupis | |||||
| Amžius | Neolitas | |||||
| Lingvistinė grupė | proto-kinai-tibetiečiai (?) | |||||
| ||||||
Arealas
Jangšao kultūra 5000–3000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Šiaurės Kinijoje, prie Huanghės upės vidurupio ir aukštupio Henano, Šansi ir Šaansi provincijose. J. G. Andersonas Jangšao kultūrą datavo 3000-1500 m. pr. m. e. ir priskyrė Pietvakarių Azijos archeologinėms kultūroms.
Kultūra
Jangšao kultūros gyvenvietės kurtos apie aikštę, jos pakraščiuose statyti visuomeninės paskirties pastatai, už jų – maži gyvenamieji namai ir keramikos dirbtuvės; prie gyvenvietės įrengtos kapinės. Žmonės gyveno apskrituose arba kampuotuose namuose su molinėmis sienomis ir mediniais stulpais paremtomis lubomis. Namo viduryje buvo įrengtas židinys. Žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Naudojo iš gludinto akmens darytus įrankius. Būdinga daugiaspalvė tapyta keramika (dažniausiai lipdyti puodai, vazos ir urnos), puošta spiralės ornamentu ar giliais įspaudais.