Algimantas Mikėnas (1929 m. balandžio 29 d. Kaunas – 2006 m. kovo 10 d. Kaunas) – Lietuvos inžinierius architektas, akvarelininkas, scenografas.
| Algimantas Mikėnas | |
|---|---|
| Gimė | 1929 m. balandžio 29 d. Kaunas |
| Mirė | 2006 m. kovo 10 d. (76 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Jonas Mikėnas |
| Sutuoktinis (-ė) | Nerija Mikėnienė |
| Išsilavinimas | inžinierius architektas |
| Alma mater | 1952 m. Kauno politechnikos institutas |
Biografija
Gimė Lietuvos karo lakūno Jono Mikėno šeimoje. 1946 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1946–1952 m. studijavo Kauno politechnikos institute, įgijo architekto specialybę.
Nuo 1952 m. Respublikinių architektūrinių dirbtuvių architektas. Nuo 1953 m. Valstybinio projektavimo instituto vyresn. architektas, nuo 1959 m. Miestų ir kaimų statybos projektavimo instituto grupės vadovas. 1961 m. ir 1975–1981 m. Pramoninės statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektas, 1975–1981 m. grupės vadovas. 1961–1979 m. Panevėžio dramos teatro dailininkas. 1964 m. Valstybinio dailės instituto Kauno filialo dėstytojas. 1964–1975 m. Kauno kombinato „Dailė“ architektas. 1981–1986 m. Žemės ūkio statybos projektavimo instituto grupės vadovas. 1986–1994 m. Pramoninės statybos projektavimo instituto vyr. specialistas, architektas. 1995–1998 m. AB „Lietuvos telekomas“ architektas. 1998–1999 m. AB „Pramprojektas“ architektas. 1999–2006 m. architektų bendrovės UAB „Aisetas“ architektas.
Kūryba
Parengė kavinių Kaune („Tulpė“ 1962 m., „Orbita“ 1967 m., abiejų architektas Vytautas Jurgis Dičius) interjerų restauravimo projektų.
Buvo žinomas ne vien kaip architektas, bet ir kaip puikus dailininkas-akvarelės specialistas. Dalį jo darbų turi įsigyję Lietuvos dailės muziejai ir privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje.
Daugiau nei 30 metų bendradarbiavo su režisieriumi Juozu Miltiniu, sukūrė dekoracijų ir kostiumų eskizų spektakliams. Kartu su skulptoriumi Juozu Šlivinsku suprojektuotavo antkapinius paminklus žymiems Lietuvos žmonėms: Juozui Miltiniui, Vaclovui Blėdžiui, Stasiui Lozoraičiui, Antanui Vaičiulaičiui ir kt.
Projektai
- 1960 m. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos žinybinis vasarnamis Pamaskvėje
- 1963 m. Klaipėdos kultūros namai, Klaipėda, dab. Klaipėdos muzikinis teatras
- 1967 m. Panevėžio dramos teatras, Panevėžys
- 1975 m. dailininkų gyvenamieji namai su studijomis Kaune
- 1976 m. dailės parduotuvė, Palanga
- 1979 m. spaudos svetainė, Kaunas, su dail. Albinu Pivoriūnu
- 1981 m. vaistinė, Varėna
- 1985 m. vaistinė, Prienai
- 1990 m. Butrimonių kultūros namai, Alytaus rajonas
- 1996 m. Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia, Kučiūnai, Lazdijų rajonas
- 1999 m. vandenvalos technologinių įrenginių pastatas, Kaunas
- 2000 m. Lietuvos karo aviacijos memorialas S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, Kaunas
- 2001 m. Vaistažolių fabrikas, Švenčionys
- 2004 m. paminklas Vietinės rinktinės kariams atminti Panerių memoriale, Vilnius, skulpt. Juozas Šlivinskas
Premijuoti konkursiniai darbai
- 1990 m. – paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (Kaunas, su skulptoriumi J. Šlivinsku).
- 1991 m. – paminklas Sausio 13-osios televizijos bokšto gynėjams (Vilnius, su skulptoriumi J. Šlivinsku).
- 1996 m. – paminklas Juozui Miltiniui prie teatro (Panevėžys, su skulptoriumi J. Šlivinsku).
Scenografija
- Viljamas Šekspyras. Makbetas, 1961 m.
- Antanas Venclova. Gimimo diena, 1965 m.
- Frydrichas Diurenmatas. Frankas V, 1969 m.
- Augustas Strindbergas. Mirties šokis, 1976 m.
- Sofoklis. Karalius Edipas, 1977 m.
- Albertas Laurinčiukas. Vidutinė amerikietė, 1982 m.