Stasys Girėnas (iki 1931 m. Stanislovas Girskis, 1893 m. spalio 4 d. Vytogaloje, Kaltinėnų valsčius – 1933 m. liepos 17 d. Soldine, Vokietija) – Lietuvos ir JAV aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu „Lituanica“ perskridęs Atlantą.
| Stasys Girėnas | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1893 m. spalio 4 d. Vytogala, Kaltinėnų valsčius |
| Mirė | 1933 m. liepos 17 d. (39 metai) Soldinas, Vokietija |
| Palaidotas (-a) | Aukštųjų Šančių karių kapinėse |
| Tėvas | Juozas Girskis |
| Motina | Marcelė Martinkutė |
| Veikla | lakūnas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
 Vikiteka | Stasys Girėnas |
Biografija
Buvo jauniausias iš šešiolikos vaikų, iš kurių dvylika mirė. 1904 m. neteko tėvo, 1908 m. – ir motinos (abu palaidoti Upynos miestelio kapinėse). 1910 m. su broliu Petru išvyko į JAV, kur jau gyveno vyriausiasis brolis Jonas ir dvi pusseserės. Čikagoje juos priėmė pusseserė Agnietė Gilienė. Trejetą metų pasimokęs pradžios mokykloje, dirbo pasiuntiniu spaustuvėje, netrukus išmoko spaustuvininko amato. Įsigijo dviratį, motociklą, vėliau – motorinį laivelį, talpinantį 12 žmonių, plukdydavo pageidaujančius po Mičigano ežerą. Greitai jo dėmesį atkreipė pati moderniausia susisiekimo priemonė – lėktuvai.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. bandė stoti savanoriu į JAV kariuomenės aviacijos dalinį, bet dėl per silpnos sveikatos jo nepriėmė. Pakeitęs lietuvišką pavardę į Stanley Girch, spalio mėn. nuvyko į gretimą Misūrio valstiją. 17 mėnesių tarnavo mechaniku lakūnų mokyklos eskadrilėje Teksaso valstijoje. Čia ne kartą buvo paskraidintas ir galutinai nusprendė tapti lakūnu.
Sugrįžęs į Čikagą, kurį laiką dirbo spaustuvėse, vėliau įsigijo automobilį ir dirbo vairuotoju. 1921 m. su kitais lietuviais įsteigė taksi bendrovę, kurioje dirbo kasininku. Tačiau dėl krizės ir išaugusios konkurencijos bendrovė 1929 m. bankrutavo. Dirbdamas laisvalaikiu lankė oreivystės mokyklą, kurią baigė su pagyrimu. 1931 m. laimėjo Amerikos legiono aviacijos kuopos prizą už tiksliausią nutūpimą, sustabdžius lėktuvo variklį. Tais pačiais metais gavo transporto piloto klasės licenciją, duodančią teisę vežioti keleivius ir prekes iki 3500 svarų svorio. Įsigijęs nuosavą naują PARKS firmos lėktuvą, per trejus metus jis išmokė skraidyti 52 pilotus, tarp jų tris lietuvius. Buvo kuklus, rimtas, darbštus, taupus, mažai šnekus, geraširdis, savo tikslų siekiantis.
1927 m. susipažino su Steponu Dariumi. Laikui bėgant, abiem domintis aviacija, jiems kilo mintis – skristi per Atlanto vandenyną į Lietuvą. 1931 m. su St. Dariumi užsukę į vieno laikraščio redakciją, prasitarė, kad nori skristi į Lietuvą. Stanislovo Girskio pavardė redaktoriui pasirodė nelietuviška ir nekaip skambanti duete „Darius ir Girskis“, todėl žurnalistas pasiūlė pasivadinti Girėnu. 1932 m. su St. Dariumi nusipirko šešiavietį lėktuvą „Bellanca“ ir parengė jį skrydžiui per Šiaurės Atlantą. 1933 m. liepos 15 d. lėktuvu „Lituanika“ iš Niujorko išskrido į Kauną. Perskridę Atlanto vandenyną žuvo prie Soldino.
Po mirties lakūnų kūnai balzamuoti, 1937 m. lapkričio 1 d. perkelti į mauzoliejų Kauno senosiose kapinėse. 1940 m. palaikai pakartotiniam balzamavimui perkelti į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Iki 1944 m. buvo saugomi Medicinos fakulteto koplyčioje. Artėjant sovietinei armijai palaikai buvo paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūmų rūsio nišoje. 1964 m. perlaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Apdovanoti Vyčio Kryžiaus 5-o laipsnio ordinu, šaulių Žvaigžde, skautų Padėkos ženklu.
Atminimo įamžinimas
- 1934 m. Lietuvos paštas išleido Dariaus-Girėno ženklų seriją
- 1968 m. Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse atidengtas antkapinis pamiklas (skulpt. Vytautas Mačiuika)
- Lakūno gimtinėje Vytogalos kaime:
- įrengta memorialinė ekspozicija (Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys)
- 1969 m. pastatytas gimtinės atminimo akmuo, apsodintas Nepriklausomybės ąžuolais
- 1993 m. išleista pirmoji lietuviška proginė moneta su Dariaus ir Girėno atvaizdais
- 1993 m. įsteigtas Dariaus ir Girėno medalis
- 2008 m. jo vardu pavadinta Upynos vidurinė mokykla
- Išleistas 10 litų banknotas