Jonas Šliūpas (1861 m. kovo 7 d. [pagal J.K.: vasario 23 d.] Rakandžiuose, Gruzdžių valsčius, Rusijos imperija – 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne, Vokietija) – gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas.
| Jonas Šliūpas | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1861 m. kovo 7 d. Rakandžiai, Gruzdžių valsčius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1944 m. lapkričio 6 d. (83 metai) Berlynas, Vokietija |
| Sutuoktinis (-ė) | Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė, antroji žmona Grasilda Grauslytė-Šliūpienė |
| Vaikai | Aldona Šliūpaitė-Jankauskienė, Hypatija Šliūpaitė-Yčienė, Keistutis Šliūpas, Vytautas Jonas Šliūpas |
| Veikla | gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas, laisvamanis. |
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater | Peterburgo universitetas |
 Vikiteka | Jonas Šliūpas |
Biografija
1873–1880 m. mokėsi Mintaujos vokiškoje gimnazijoje, baigė ją pirmuoju mokiniu. 1880–1882 m. studijavo Maskvos, 1882 m. – Peterburgo universitetuose.
1882 m. dalyvavo Proletariato partijos veikloje. 1884–1919 m. gyveno JAV, baigė Merilando medicinos mokyklą. 1892–1893 m. žurnalo „Apšvieta“ redaktorius. 1901 m. – „Aušros“ draugijos narys, 1904–1912 m. – jos iždininkas, 1904–1905 m. dalyvavo steigiant Amerikos lietuvių socialistų sąjungą, jos CK iždininkas. 1894 m. ir 1904 m. Lietuvos socialdemokratų partijai atstovavo Internacionalo kongresuose.
Gydytojo praktika vertėsi iki 1917 m. JAV redagavo kai kuriuos lietuviškus laikraščius ir žurnalus. Dalyvavo kuriant daugelį draugijų ir jų darbe: Apšvietos ir mokslo draugija (1883 m., Tilžėje), JAV-Lietuvos mylėtojų draugija (1885 m.), Lietuvių susivienijimas Amerikoje (1900 m.), Lietuvių mokslo draugystė (1889 m.), Lietuvių laisvamanių susivienijimas Amerikoje (1900 m.), Lietuvių laisvamanių sąjunga (1910 m.), Lietuvių laisvamanių federacija (1918 m.).
1914–1919 m. – vienas žymiausių „Sandaros” politinės organizacijos veikėjų. 1919–1920 m. – Lietuvos atstovas Latvijoje ir Estijoje. 1921 m. – Lietuvos banko direktorius, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas. 1921–1923 m. – Biržų ir Šiaulių gimnazijų mokytojas. 1924 m. Vienas Laisvamanių etinės kultūros draugijos organizatorių ir veikėjų. Prisidėjo prie laikraščių „Šiaulių naujienos“ (1923–1928 m.), „Laisvoji mintis“ (1933–1941 m.) leidimo. 1923–1930 m. – Lietuvos universitete dėstė medicinos istoriją, 1923 m. vasario 24 d. suteiktas Garbės daktaro vardas.
1933–1940 m. – pirmasis Palangos burmistras, Palangoje yra jo memorialinė sodyba. 1944 m. pasitraukė į Austriją.
Filosofinės pažiūros
J. Šliūpas propagavo materialistinę pasaulio sampratą. Dideliu materializmo autoritetu laikė Liudvigą Biuchnerį (Ludwig Büchner), išvertė į lietuvių kalbą jo veikalą „Jėga ir medžiaga“. Pažinimo teorijoje J. Šliūpas buvo sensualistas. Kritikavo religinę pasaulėžiūrą. Socialinės pažiūros eklektiškos dėl marksizmo, pozityvizmo, krikščioniškojo socializmo, etinio socializmo ir kitų filosofinių koncepcijų įtakos. Etiniuose klausimuose, kuriuos glaudžiai siejo su socialine problematika, rėmėsi F. Lamenė, D. S. Milio ir H. Spenserio idėjomis. Estetikoje – kritinio realizmo atstovas.