LFF taurė

Pirmasis futbolo taurės turnyras Lietuvoje įvyko 1924 m. Tai buvo Kooperacijos taurė. Iki II pasaulinio karo vyko 3 jos turnyrai, nors oficialaus nacionalinės taurės statuso jis negavo, panašiai kaip ir kiti turnyrai. 1938 m. prestižiškas taurės turnyras vyko lietuvių tautinėje olimpiadoje.

Po karo 1947 m. buvo įsteigta „Tiesos“ laikraščio taurė, kainavusi 8000 rublių. Jai suteiktas nacionalinės taurės statusas, nors jos varžybose dalyvavo tik komandos, žaidžiančios LTSR, bet ne TSRS sąjunginėse futbolo lygose. Taurės turnyrai pradėti rengti dienraščio „Tiesa“ iniciatyva, kuri ir įsteigė taurę, kuri visam laikui buvo įteikiama komandai, laimėjusiai trofėjų 5 kartus arba 3 kartus iš eilės. 1965 m. „Inkarui“ laimėjus taurę 5-ąjį kartą, pirmasis trofėjus klubui atiteko visiems laikams. Antrasis, kuklesnis trofėjus buvo gintarinė skulptūrėlė ir atiteko „Nevėžiui“, taip pat laimėjusiam taurę 5 kartus (1973 m.), trečiasis – „Kelininkui“, laimėjusiam taurę triskart iš eilės (1980 m.).

„Tiesos“ taurės turnyrai buvo labai plataus masto varžybos, kurios buvo vykdomos ne tik respublikos, bet ir miestų bei rajonų mastu. Dažniausiai turnyro formatas buvo toks, kad I etape žaisdavo rajonų komandos, II etape – didmiesčių komandos ir rajonų taurių laimėtojai (varžybos zonose), o III etapas būdavo pagrindinis – jame susikaudavo stipriausios didmiesčių, zonų komandos, taip pat prisijungdavo aukščiausiosios lygos komandos, jeigu jos nežaisdavo ankstesniuose etapuose. Toks formatas galiojo iki pat 1990 m.

1991 m. iš „Tiesos“ laikraščio taurės varžybų organizavimą perėmė Lietuvos futbolo federacija, tad turnyras pakeistas – jis rengiamas nacionaliniu mastu, jame daugiausia dalyvauja tik pajėgiausios Lietuvos futbolo komandos.

Pavadinimų kaita

• 1947 m. – Tiesos taurė
• 1991 m. – LFF taurė
• 2013 m. – LFF Druskininkų Hermio taurė
• 2014 m. – LFF taurė
• 2018 m. – LFF Sharp taurė

Pagal rėmėjus taurė vadinta:

• 2003 m. LFF Tauro taurė
• 2012–2013 m. LFF Carlsberg taurė
• 2013–2014 m. LFF Druskininkų Hermio taurė
• 2018–2019 m. Sharp LFF taurė
• 2020–2023 m. Hegelmann LFF taurė
• nuo 2024 m. FPRO LFF taurė

• Turnyro nugalėtojas apdovanojamas LFF pereinamąja taure, o žaidėjai ir oficialūs asmenys LFF I laipsnio diplomais ir įgyja teisę kovoti dėl sekančio sezono LFF Supertaurės.
• Nugalėtojas įgyja teisę žaisti kitų metų UEFA Europos konferencijų lygos turnyro II atrankos etape (UEFA Taurių laimėtojų taurės turnyre 1992–1999 m., UEFA taurės turnyre 2000–2009 m., UEFA Europos lygos turnyre 2009–2021 m.).
• Komanda, pralaimėjusi finale, apdovanojama LFF II laipsnio diplomu, o žaidėjai ir oficialūs asmenys LFF II laipsnio diplomais.

Tuo atveju, kai LFF taurės laimėtoju tampa Lietuvos čempionato (nuo 2001 m. – A lygos) pirmos vietos laimėtoju (tokia situacija pasitaikė 1991, 1995, 2002, 2004, 2010, 2011, 2013, 2014, 2015, 2016, 2019 ir 2021 m.), jis įgyja teisę žaisti UEFA čempionų lygoje, o LFF taurės varžybų finalininkas užima nugalėtojo vietą kitose UEFA varžybose. Tuo atveju, kai klubas tampa LFF taurės laimėtoju ir A lygoje užima 2-ą arba 3-ą vietą, tai klubas užėmęs 4-ą vietą A lygoje įgyja teisę žaisti UEFA varžybose.

Varžybose privalo dalyvauti visos A lygos ir I lygos komandos, II, III bei IV lygų klubai gali pateikti paraiškas dalyvavimui ir pagal paraiškų skaičių nustatomas etapų skaičius. LFF Taurės varžybose gali dalyvauti tik atitinkamo klubo pagrindinė komanda.

Nuo 2007 m. sezono kiekviename etape iki pusfinalio burtų keliu nustatytos poros žaisdavo vienerias rungtynes, namų aikštė nusprendžiama burtų keliu. Jei rezultatas lygus, žaidžiami 2 pratęsimai po 15 minučių, jei reikia, mušami 11 m baudiniai. Pusfinalyje žaidžiamos dvejos rungtynės – išvykoje ir namuose. Esant lygiam rezultatui, į sekantį etapą pereina komanda, pasiekusi daugiau įvarčių išvykoje. Jei rezultatas lygus, žaidžiami pratęsimai, jei reikia, mušami 11 m baudiniai. Finale žaidžiamos vienerios rungtynės. Iki 2007 m. visuose etapuose išskyrus finalą buvo žaidžiama po dvejas rungtynes.

LFF taurės varžybų iki ketvirtfinalių (imtinai) leidžiama keisti 5 žaidėjus, o pusfinaliuose ir finale kiekvienose rungtynėse leidžiama keisti 3 žaidėjus. LFF taurės varžybose paraiškoje galima registruoti ne daugiau 30 žaidėjų. LFF Taurės rungtynėse komandos sudėtyje gali žaisti ne daugiau kaip 4 žaidėjai ne ES piliečiai.

Dabartinis taurės trofėjus yra septintasis istorijoje:

1. Pirmąjį, apie 8000 rublių vertės, trofėjų įsteigė „Tiesos“ laikraštis 1947 metais. Dėl jos kelis dešimtmečius rungtyniaudavo net keli šimtai komandų. 1965 m. taurė visam laikui atiteko Kauno „Inkarui“, kuris laimėjo penkis turnyrus.
2. 1973 m. antrąjį, kuklesnį gintarinį trofėjų visam laikui gavo penkiskart taurės laimėtojas Kėdainių „Nevėžis“.
3. Trečiasis prizas po trijų pergalių iš eilės 1980 m. atiteko Kauno „Kelininkui“.
4. Ketvirtoji taurė įsteigta 1980 m.
5. Po nepriklausomybės atkūrimo ketvirtą taurę pakeitė penktoji, tačiau ji nesužavėjo dalyvių ir žiūrovų.
6. 1998 m. įsteigta nauja didesnė ir išvaizdesnė taurė.
7. Dabartinė taurė sukurta 2012 m., kai buvo švenčiama 90 metų sukaktis nuo pirmųjų oficialių Lietuvos futbolo rungtynių. Džiugo Jurkūno sukurtas trofėjus yra nulietas iš sidabro ir sveria apie 14 kg.

1947–2024 m. finaluose žaidusių klubų suvestinė:

Paryškintu šriftu – šiuo metu egzistuojantys klubai

Alytus (4)

Jonava (2)

Kaunas (17)

Kėdainiai (5)

Klaipėda (4)

Kretinga (3)

Marijampolė (3)

Palanga (2)

Panevėžys (7)

Pasvalys (1)

Plungė (1)

Šiauliai (6)

Tauragė (1)

Telšiai (2)

Ukmergė (1)

Utena (3)

Vilnius (23)

Finalo rungtynių miestai 1947–2025 m.

Tarybiniais metais LTSR taurės turnyrai pradėti rengti dienraščio „Tiesa“ iniciatyva, kuri įsteigė taurę, vadintą Tiesos taure. Turnyras vadintas Tiesos taure taip pat ir kurį laiką po Nepriklausomybės atgavimo.

Pateikiamas sąrašas vartininkų, kurie taurės finalo rungtynėse nepraleido įvarčių (sužaisdami daugiau nei pusę rungtynių), neįskaitant 11 m baudinių serijų pasibaigus rungtynėms.