Taškas (skyrybos ženklas)

Skyrybos ženklai
apostrofas ( ' ) ( ’ ) skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( ⟨ ⟩ ) dvitaškis ( : ) kablelis ( , ) brūkšnys ( ‒ ) ( – ) ( — ) ( ― ) daugtaškis ( … ) ( ... ) šauktukas ( ! ) taškas ( . ) brūkšnelis ( - ) ( ‐ ) klaustukas ( ? ) kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” ) ( „ “ ) ( « » ) kabliataškis ( ; ) pasvirasis brūkšnys ( / ) tarpas ( ) skirsnis ( § )
Tipografiniai ženklai
ampersandas ( & ) žvaigždutė ( * ) eta ( @ ) pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ ) laipsnis ( ° ) grotelės ( # ) tildė ( ~ ) vertikalusis brūkšnys ( \| ) dalybos ženklas ( ÷ )

Taškas – skyryboje neutralus sakiniams skirti vartojamas ženklas.

Naudojimas lietuvių kalboje

1. Taškas dedamas tiesioginio sakinio gale.

„Brėško. Kas valandą tamsiau darėsi. Dvejetas mažučių vaikų, prisikišusių prie apšalusio langelio, žiūri į taką, ar neužjuoduos motulė grįždama.“ – Lazdynų Pelėda „Motulė paviliojo“

2. Taškas dedamas po neryškios skatinamosios reikšmės sakinio, pasakomo ramiu balsu.

Nesirūpink, brolužėli, parvedęs vargo mergelę.

Sėskis pusryčių nespoksojęs. – Kazys Boruta „Baltaragio malūnas“

Eitum jau gulti, seneli.

3. Taškas dedamas po prijungiamojo sakinio, kurio pagrindinis dėmuo yra teigimo reikšmės, o šalutinis dėmuo – netiesioginis klausimas.

Visi sušoko klausti, kas atsitiko.

Tėvas žino, į kurį lauką reikia sėti.

Dabar jis galvoja, kas čia bus.