Lazdynų Pelėda

Gimė bajoro Nikodemo Ivanausko šeimoje. Tėvas mažai domėjosi ūkio reikalais, todėl jis rašė eilėraščius, prozos kūrinius, kuriuos spausdino lenkiškuose žurnaluose, studijavo dailę Miunchene, grįžęs namo daug tapė.

• Sofija Pšibiliauskienė, bajorų duktė, išsilavinimą įgijo namuose. 1891 m. ištekėjo už nusigyvenusio dvarininko Rapolo Pšibiliausko, su kuriuo susilaukusi 2 vaikų, išsiskyrė. Nuo 1898 m. rašė „Varpe“ ir „Ūkininke“. 1903 m. su vaikais persikėlė į Vilnių, kur vertėsi atsitiktiniais darbais ir tęsė kūrybą. 1914 m. pradėjo dirbti Čiurlionio vardo paveikslų galerijoje, Kaune. 1926 m. susirgusi džiova mirė. Palaidota Tryškių kapinėse.
• Marija Lastauskienė su tėvais gyveno iki 16 metų. Vėliau mokėsi siūti Šiauliuose ir po trejų metų išvyko pas tetą į Varšuvą. Prabėgus 9 metams išvyko į Peterburgą, kur 1903 m. ištekėjo už 10 m. jaunesnio baltarusio Vaclavo Lastovskio, su kuriuo susilaukusi 2 dukterų, išsiskyrė. Tarp 1905 ir 1907 m. pagyvenusi gimtinėje ir Rygoje, persikraustė į Vilnių, kur užsiėmė kūrybiniu darbu. Rašė lenkiškai, sesuo vertė į lietuvių kalbą ir skelbė Lazdynų pelėdos slapyvardžiu. Po sesers mirties ėmė rašyti lietuviškai ir skelbti savo pavarde. 1938 m. persikraustė į Kauną, kur ir mirė 1957 metais. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.

Seserų kūryba šalia Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės) kūrybos yra bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys lietuvių literatūroje.

1995 m. Vilniuje pastatyta skulptorės Daliutės Onos Matulaitės (arch. Jūras Balkevičius, Rimantas Buivydas) paminklas (pav. Seserys) rašytojoms Senamiesčio (Karmelitų g. / Visų Šventųjų g.) skvere netoli Halės turgaus.