Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Vilius Bruožis (Brožaitis, 1843 m. gegužės 17 d. Gaištautuose, Ragainės apskritis, Mažoji Lietuva – 1909 m. liepos 6 d. Tilžėje) – gydytojas, kultūros ir spaudo

Vilius Bruožis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilius Bruožis
Gimė 1843 m. gegužės 17 d.
Gaištautai, Ragainės apskritis
Mirė 1909 m. liepos 6 d. (66 metai)
Tilžė
Veikla gydytojas, žurnalistas, redaktorius
Alma mater Karaliaučiaus universitetas
„Birutės“ pirmininkai. Jubiliejinis atvirukas išleistas 1910 m. draugijos 25-mečio prog. Dešinėje, viršuje: Jurgis Zauerveinas; dešinėje, apačioje: Jurgis Lapinas; kairėje, viršuje: Vilius Bruožis; kairėje, apačioje: Jurgis Mikšas. Centre: Jonas Vanagaitis.

Vilius Bruožis (Brožaitis, 1843 m. gegužės 17 d. Gaištautuose, Ragainės apskritis, Mažoji Lietuva – 1909 m. liepos 6 d. Tilžėje) – gydytojas, kultūros ir spaudos darbuotojas.

Biografija

Studijavo mediciną Karaliaučiaus universitete. Pirmasis Mažosios Lietuvos inteligentas, įgijęs pasaulietinį aukštąjį mokslą. 1871 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją.

1885–1887 m. – Tilžės „Birutės“ draugijos pirmininkas. Iš naiviojo romantizmo pozicijų įrodinėjo „dievišką“ lietuvių kalbos kilmę (straipsnis „Ar rojuje lietuviškai kalbėjo?“, „Tilžės keleivis“, 1885 m., Nr. 22).

„Aušroje“ (1885 m., Nr. 10/11) išspausdino eilėraštį „Lietuviška tu giminėle“. 1891 m. su Jurgiu Zauerveinu ir Kristupu Voska parengė peticiją Vokietijos kaizeriui dėl lietuvių kalbos vartojimo Mažosios Lietuvos mokyklose.

1892–1898 m. – „Varpo“ leidimo komiteto iždininkas, tvarkė „Varpo“ ir „Ūkininko“ korespondenciją, šelpė šiuos laikraščius materialiai, laikraščių atsakomasis redaktorius. Savo asmenybe ir veikla susikūrė ekscentriko „originalo“ reputaciją, laikytinas vienu Juozapo Albino Herbačiausko kultūrinio tipažo pirmtakų.

Viršus