Bosnijos ir Hercegovinos vėliavą sudaro plati vertikali mėlyna juosta dešinėje pusėje ir geltonas lygiašonis trikampis, besiliečiantis su šia juosta ir vėliavos viršutiniu kraštu. Likusi vėliavos dalis mėlyna, su septyniomis baltomis penkiakampėmis žvaigždėmis ir dviem žvaigždžių pusėmis vėliavos viršuje ir apačioje, išsidėsčiusiomis palei trikampio pagrindą.
Bosnijos ir Hercegovinos vėliava, pločio ir ilgio santykis 1:2
Bosnijos ir Hercegovinos, kaip Jugoslavijos dalies, vėliava 1946-1991 m. Bosnijos ir Hercegovinos vėliava 1992-1998 m.Manoma, jog trys trikampio kampai vaizduoja tris Bosnijos tautas: bosnius, kroatus ir serbus. Žvaigždžių, vaizduojančių Europą, skaičius begalinis, todėl jos tęsiasi nuo viršaus iki apačios. Vėliavos spalvos dažnai siejamos su neutralumu ir taika. Geltona spalva simbolizuoja taiką ir saulę, mėlyna spalva ir žvaigždės – Europą.
Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos vėliava priimta 1998 metų vasario 4 dieną.
Istorija
1946 metų gruodžio 31 dieną Bosnija ir Hercegovina, kaip komunistinės Jugoslavijos dalis, priėmė raudoną vėliavą su Jugoslavijos vėliava kairiajame viršutiniame kampe. Raudona spalva reiškė komunizmą.
1992 metais Bosnijai ir Hercegovinai tapus nepriklausoma valstybe, buvo pasirinka balta vėliava su Kotromaniči skydu vėliavos viduryje. Kotromaniči skydas yra bosnių simbolis. Po Daytono sutarties pasirašymo Bosnijoje ir Hercegovinoje gyvenantys serbai ir kroatai buvo nepatenkinti šia vėliavą, nes pasak jų, ši vėliava reprezentavo tik Bosnijos ir Hercegovinos bosnius (buvusius Bosnijos musulmonus).