| Bebra | |
|---|---|
![]() Bebros pelkynai prie Bužino | |
| Ilgis | 165 km |
| Baseino plotas | 7051 km² |
| Ištakos | Novi Dvoro apylinkės |
| Žiotys | Narevas |
| Šalys | |
| Bebra | |
Bebra (lenk. Biebrza) – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje; Narevo dešinysis intakas. Prasideda Novi Dvoro gyvenvietės apylinkėse, netoli sienos su Baltarusija. Teka į pietryčius senoviniu ledyniniu slėniu, kuris susidarė ledyno tirpsmo vandenims nuo Nemuno, o vėliau ir Merkio bei Neries aukštupių tekant link Vyslos. Slėnis supelkėjęs, upė skaidosi į protakas, keičia vagą, vietomis yra senvagių. Įteka į Narevą ties Vizna.
Didžiausi intakai: Mėta, Lega, Lukas, Visa (dešinieji), Sidra, Bžozuvka (kairieji).
Per Mėtos upę Bebra sujungta su Augustavo kanalu, o per jį – su Nemunu. Dešinieji upės intakai sudaro 75,5% viso upės baseino ploto, kairieji – 24,5%. Upės pelkynai saugomi Bebros nacionaliniame parke, apie 155 km upės patenka į šį parką. Upėje yra 135 km baidarių trasa su krantuose įrengtomis stovyklavietėmis ir svečių namais. Upės baseino plote gyvena šie žinduoliai: usūrinis šuo, ondatra, barsukas, lapės, šermuonėlis, stirna, elnias ir pilkasis vilkas. Upėje priskaičiuojamos 36 žuvų rūšys, daugiausiai tai: europinė lydeka, paprastasis šamas, ungurys, europinis šapalas ir paprastasis ūsorius.
Prie upės įsikūrę miestai: Liepinė, Goniondzas, Štabinas, Vizna.
Istorija
Nuo XIII a.-XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos per upės pietvakarinę dalį, nuo Osoveco Tverdzos kaimo iki Narevo upės ėjo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės siena.
Upė netoli Liepinės miesto
Virš upės einantis geležinkelio tiltas