Aramėjų raštas

Aramėjų raštas, kilęs iš finikiečių raštui artimo šiaurės semitų rašto, tapo pagrindu aramėjiškajai Rytų abėcėlių šakai, kaip kad graikų abėcėlė tapo pagrindu Vakarų abėcėlėms. Seniausi rašto paminklai datuojami IX–VII a. pr. m. e. (ankstyviausias įrašas datuojamas apytikriai 850 m. pr. m. e.). Vėliau susiformavo kelios šio rašto atmainos: kvadratinė (V a. pr. m. e.), pehleviškoji (I a. pr. m. e.), palmyrėniškoji (I a. pr. m. e.), siriškoji (I m. e. a.), nabatėjiškoji (IV a.). Iš siriškosios atmainos kilo uigūrų ir mongolų raštas, iš nabatėjiškosios – arabų raštas. Aramėjų rašto pagrindu sudaryta šiuolaikinė hebrajų abėcėlė.

Aramėjų kalba buvo tapusi Artimųjų Rytų lingua franca, todėl rašto paminklų aptinkama ir Graikijoje, Egipte, šiaurinėje Arabijoje, Indijoje.

Drauge su dantiraščiu vartotas Achemenidų valdomoje Persijoje.

Aramėjų raštą sudarė 22 priebalsius žyminčios raidės, juo buvo rašoma iš dešinės į kairę.

Raidė	Pavadinimas	Hebrajiškas atitikmuo	Siriškas atitikmuo	Transliteracija
Ālaph		א	ܐ	/ʔ/; /aː/, /eː/
Bēth		ב	ܒ	/b/, /v/
Gāmal		ג	ܓ	/ɡ/, /ɣ/
Dālath		ד	ܕ	/d/, /ð/
Hē		ה	ܗ	/h/
Waw		ו	ܘ	/w/; /oː/, /uː/
Zain		ז	ܙ	/z/
Ḥēth		ח	ܚ	/ħ/
Ṭēth		ט	ܛ	emphatic /tˁ/
Yudh		י	ܝ	/j/; /iː/, /eː/
Kāph		כ ך	ܟܟ	/k/, /x/
Lāmadh		ל	ܠ	/l/
Mim		מ ם	ܡܡ	/m/
Nun		נ ן	ܢܢ ܢ	/n/
Semkath		ס	ܣ	/s/
‘Ē		ע	ܥ	/ʕ/
Pē		פ ף	ܦ	/p/, /f/
Ṣādhē	,	צ ץ	ܨ	emphatic /sˤ/
Qoph		ק	ܩ	/q/
Rēsh		ר	ܪ	/r/
Shin		ש	ܫ	/ʃ/
Tau		ת	ܬ	/t/, /θ/