Saulius Skvernelis (g. 1970 m. liepos 23 d. Kaune) – Lietuvos politikas, buvęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) ir Seimo Pirmininkas (2

2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir Aro pajėgoms. Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia premjerui, o ne Seimo pirmininkei. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui. L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.

Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti. Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.

2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose ir atstovauti „Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai“. „Tvarka ir teisingumas“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų. 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas Tomas Žilinskas.

2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „Orlen Lietuva“ bendrovės susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339" 2019 m. lapkritį.

Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m.

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į 2016–2020 m. Seimą metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku Jaroslavu Kačinskiu. Jame aptarti „Orlen Lietuva" bendrovės, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos" skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jiems paslaugas teikusių „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.

Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Susitikimus organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas Tomas Pačėsas. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs Lenkijos Senato vicepirmininko pareigas.

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuva" problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „Orlen“ prašymus ir norus. Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais. Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.

„Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos

2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu. Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė. Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus <…> „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.

Po sutarties pasirašymo, 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.

2017 m. lapkričio 13 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurio įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, kuri stambiom bendrovėm leido susigrąžinti 85% šio mokesčio. Konkurencijos tarybai pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.

2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.

2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.

„Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės

2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. Panevėžio „Lietkabelio“ klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius Alvydas Bieliauskas kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. Vilniaus miesto savivaldybė atskleidė, kad Vilniaus „Rytas“ iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. Kauno „Žalgiris“ – 270 tūkstančių eurų

2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naująją žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“. Susilaukęs klausimų, S.Skvernelis pakomentavo, kad „jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.

2018 m. rugsėjo 14 dieną „registrų centras“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo .

Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto Premjero S. Skvernelio ir RC vadovo S. Urbanavičiaus susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė „Jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas Skirmantas Malinauskas vėliau žurnalistams komentavo, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai buvo kalbama apie duomenų teikimą žurnalistams .

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro Roko Masiulio pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieiga prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje buvo nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo, buvo pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis pats prieštaravo R. Masiulio pasiūlymams .

2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai buvo pradėti teikti RC duomenys .

2018 m. spalio 16 d. Saulius Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad R. Masiulio projektui nebuvo pritarta, nes jis turi trūkumų. Teigė, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio galo, tada perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve .

2020 m. liepos 23 d. Lietuvos vyriausias administracinis teismas neskundžiamai nusprendė, kad Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją ištrindama pasitarimo įrašą .

2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.

2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. VVTAT nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo.

2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant STT, atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose ir namuose.

Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų Augalininkystės tarnyboje. Jų metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus. Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.

2025 m. gegužę Seimo pirmininko pareigas einantis S. Skvernelis sakė palaikantis nemokamus abortus jeigu kyla grėsmė moters, vaisiaus gyvybei, išžaginimo atveju. Kitais atvejais laikosi nuomonės, kad nėštumo nutraukimas neturėtų būti apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo.

2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias pilietines teises kaip atstovavimą, paveldimumą.

2025 m. balandžio mėnesį Konstituciniam Teismui nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.

2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga vėžiu – limfoma. Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma chemoterapija ir imunoterapija. 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, yra pasiekta pilna remisija.

Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.).

Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis anglų kalbą.