Dalia Grybauskaitė

1974 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, 1983 m. – Leningrado A. Ždanovo universitete politinės ekonomijos studijas, 1983 m. Visuomeninių mokslų akademijoje (Maskva) įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. Laipsnis Lietuvoje nostrifikuotas į socialinių mokslų (ekonomikos krypties) daktarės laipsnį. 1991 m. Džordžtauno universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institute baigė specialią programą vadovams.

Moka lietuvių, anglų, rusų, lenkų, prancūzų kalbas.

1975–1976 m. LTSR valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektorė, 1976–1983 m. Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininkė, laborantė, 1983 m. LTSR mokslų akademijos atsakingoji sekretorė, 1983–1984 m. – Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, 1985–1990 m. birželio mėn. – Politinės ekonomijos katedros dėstytoja. 1990–1991 m. Ekonomikos instituto mokslinė sekretorė, 1991 m. LRV programų vadovė.

1991–1993 m. LR tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktorė, 1993–1994 m. LR užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, (PHARE ir G–24) Pagalbos Lietuvai koordinavimo komisijos pirmininkė, Laisvosios prekybos sutarties su ES derybų vadovė, 1994–1995 m. LR misijos prie ES nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, vyriausiojo LR derybininko dėl Europos sutarties pavaduotoja, LR Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje, 1996–1999 m. LR ambasados JAV įgaliotoji ministrė.

1999–2000 m. LR finansų viceministrė, 2000–2001 m. LR užsienio reikalų viceministrė, 2001–2004 m. LR finansų ministrė (1999–2000 m. vyriausioji derybininkė LR derybose su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku, 2000 m. LR derybų su ES delegacijos vadovo pavaduotoja, 2001–2004 m. Nacionalinės pagalbos koordinatorė).

2004–2009 m. Eurokomisarė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.

2009 m. vasario 5-8 d. atliktoje „Vilmorus“ apklausoje aplenkė kelerius metus paeiliui pirmavusį prezidentą Valdą Adamkų (reitingas pakilo nuo 21,1% iki 26%).

2009 m. vasario 26 d. paskelbė dalyvausianti 2009 m. Lietuvos prezidento rinkimuose. Išrinkta šalies prezidente pirmajame rinkimų ture (už ją balsavo 68,21 % rinkėjų). 2009 m. liepos 12 d. įvyko prezidentės inauguracija.

2014 m. Lietuvos prezidento rinkimuose perrinkta antrai kadencijai (antrame ture – 57,87 % balsų).

2025 m. pradžioje Dalia Grybauskaitė trejų metų kadencijai tapo JAV analitikos centro „Atlantic Council“ Tarptautinės patarėjų tarybos nare.

D. Grybauskaitė yra Polikarpo Grybausko (pagal ikivestuvinius dokumentus Gribausko; 1928–2008), elektriko bei vairuotojo, ir jo antrosios žmonos Vitalijos Korsakaitės (1922–1989), dirbusios pardavėja, dukra.

• 2003 m. – LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius ( Lietuva);
• 2005 m. – „Metų komisaras“, dienraštis „European Voice“, (2004 m., remiantis Europos žurnalistų atlikta apklausa bei tyrimu, išrinkta geriausia iš ES komisarų);
• 2006 m. – TV3 apdovanojimas „Lietuvos garbė“;
• 2006 m. – V. Grabskio (W. Grabski) vardo apdovanojimas, įsteigtas Lenkijos darbdavių konfederacijos „Lewiatan“;
• 2006 m. – „Partnerystės lyderis 2005“, Tarptautinių prekybos rūmų „ICC Lietuva“ apdovanojimas;
• 2008 m. – „Lietuvos metų moteris“ (žurnalo „Moteris“ rinkimai);
• 2009 m. – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine ( Lietuva);
• 2009 m. – išrinkta Lietuvos metų žmogumi;
• 2010 m. – „Metų moteris“ (JAV žurnalo „Glamour“ rengiami pasauliniai rinkimai);
• 2011 m. – Karališkojo Šv. Olafo ordino Didysis kryžius ( Norvegija);
• 2011 m. – Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Ceres medalis
• 2011 m. – Pirmojo laipsnio trijų žvaigždžių ordinas su grandine ( Latvija);
• 2013 m. – Džordžtauno universitete suteiktas garbės daktaro (Doctor of Humane Letters) titulas;
• 2013 m. – Karolio Didžiojo apdovanojimas;
• 2013 m. – Baltosios rožės ordino Didysis kryžius su aukso grandine ( Suomija), Marijos žemės kryžiaus ordinas su grandine ( Estija), Ordino „Už nuopelnus“ Aukščiausio laipsnio Didysis Kryžius ( Vokietija);
• 2013 m. – Karalienės Tamaros ordinas ( Gruzija);
• 2015 m. – Respublikos ordinas ( Moldavija), Karališkasis Serafimo ordinas ( Švedija), ordino Pro merito Melitensi grandinė (Maltos ordinas);
• 2015 m. – išrinkta Ukrainos 2014 metų žmogumi;
• 2016 m. – Ordinas Už ypatingus nuopelnus (Slovėnija), Žvaigždės ordino grandinė ( Rumunija)
• 2019 m. – Baltojo erelio ordinas ( Lenkija);
• 2022 m. – Pasaulio ekonomikos apdovanojimas;
• 2023 m. – Manfredo Wernerio medalis ( Vokietija);
• 2024 m. – Istorinės atminties fondo „Point Alpha“ apdovanojimas už nuopelnus Europos taikos ir laisvės labui ( Vokietija).