Pakalnės apskritis

Lankos apskritis
Landkreis Niederung

←

1818 – 1945

→

Lankos apskritis 1939 m.

Valstybė

Vokietija

Apygarda

Gumbinės apygarda

Administracinis centras

Gastos

Valsčiai

29 (1905)

Gyventojų

28 500 (1818), 55 342 (1900), 55 376 (1939)

Plotas

986 km²

Lankos apskritis (vok. Landkreis Niederung, nuo 1939 m. spalio 1 d. Landkreis Elchniederung, Pakalnės apskritis) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Gastos.

Geografija

Lankos apskritis buvo dabartinėje Lietuvos ir Kaliningrado srities teritorijoje, abipus Nemuno žemupio.

Istorija

Ribojosi su Ragainės, Tilžės, Labguvos, Klaipėdos, nuo 1920 m. ir su Pagėgių apskritimis bei Kuršių mariomis. 1818 m. apskrityje buvo 14 parapijų. Į Lankos apskritį vykstant germanizacijai kėlėsi lietuvininkai iš kitų apskričių. Drėgnuose ir nusausintuose derlinguose plotuose kūrėsi nausėdijos, dvarai. Kuršių marių ir upių pakrantėse nuo seno buvo žvejų kaimų, dėl to Lankos apskritis lietuvininkų vadinta Lietuviškąja žemuma, rytinė jos dalis – Tilžės žemuma. Šioje žemumoje buvo ir dalis Tilžės apskrities.

Per Lankos apskritį ėjo vandens kelias Gilijos upe, juo iš Nemuno baseino į Vakarų Europą plukdyti sieliai, plaukė laivai su kroviniais. Daug nuostolių padarydavo dažni potvyniai. XIX a. pabaigoje iškasta naujų sausinimo kanalų, pastatyta polderių, apsauginių pylimų. Nauji plotai naudoti našiam žemės ūkiui plėtoti, pirmiausia pienininkystei. Svarbiausi verslai – šieno plukdymas į Karaliaučių ir kitus Mažosios Lietuvos miestus, daržovių, bulvių auginimas, žvejyba ir žuvų prekyba. Iki XX a. pradžios Lankos apskrities šiaurinėje ir vakarinėje dalyje svarbi susisiekimo priemonė buvo valtys, kuršvaltės, kuršlaiviai, garlaiviai.

Po Versalio taikos sutarties 1919 m. susidarius Klaipėdos kraštui ir įkūrus Pagėgių apskritį Lankos apskrities ribos pasikeitė. 1920 m. šiaurinė apskrities dalis (Andrulių ir Pervalkiškių valsčiai) priskirta Klaipėdos kraštui, su kuriuo 1923 m. atiteko Lietuvai. 1920 m. Andrulių valsčius prijungtas prie Šilutės apskrities, o Pervalkiškių valsčius – prie Pagėgių apskrities

1939 m. veikė 11 evangelikų liuteronų parapijų. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo 219 savivaldybių ir 5 valstybiniai ūkiai. Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorijoje okupacinė TSRS valdžia suformavo Kaliningrado srities Slavsko rajoną.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1818	986,5	28.500
1825		37.300
1861		48.900
1871		52.609		414 gyvenviečių
1885			33 valsčiai: Argelothen – Argelotų valsčius, Brettschneidern – Duonapjovių valsčius, Demmenen – Demenių valsčius, Groß Friedrichsdorf – Metežerynų valsčius, Groß Skaisgirren – Didžiųjų Skaisgirių valsčius, Heinrichsfelde – Andrulių valsčius, Heinrichswalde – Gastų valsčius, Inse – Įsės valsčius, Jedwilleiten – Jedvilaičių valsčius, Kartzewischken – Karceviškių valsčius, Kaukehmen – Kaukėnų valsčius, Kellmienen – Kelmynų valsčius, Lappienen – Lepynų valsčius, Linkuhnen – Linkūnų valsčius, Neukirch – Joneikiškių valsčius, Norwischeiten – Norvišaičių valsčius, Oschweningken – Uošvininkų valsčius, Osseningken – Uosininkų valsčius, Parwischken – Parviškių valsčius, Peterswalde – Pėtersvaldės valsčius, Rautenburg – Rautenburgo valsčius, Sandfluß – Žiezdrinės valsčius, Sausseningken – Sausininkų valsčius, Schnecken – Šnekų valsčius, Seckenburg – Kryžionų valsčius, Skirbst – Skirpstų valsčius, Sköpen – Skiepų valsčius, Tawe – Tavės valsčius, Tawellningken – Tavelninkų valsčius, Wannaglauken – Vanaglaukių valsčius, Wilhelmsbruch – Vilhelmsbrucho valsčius, Wolfsberg – Volfsbergo valsčius
1890		55.614
1900		55.342
1905			29 valsčiai
1910		54.417
1925		55.717
1933		54.798
1939	1003	55.376	32 valsčiai, 226 seniūnijos

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, 1871 m. 414 apskrities gyvenviečių gyveno 52,6 tūkst. gyventojų. Įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.

1890 m.

1900 m.

1910 m.

1925 m.

1933 m.

1939 m.

55 614

55 342

54 417

55 717

54 798

53 889

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai	Gyventojai	Evangelikai	Katalikai	Žydai
1890	55 614	n.d.	255	246
1900	55 342	54 043	379
1910	54 417	53 170	372
1925	55 717	54 552	830	191
1933	54 798	53 538	927	127
1939	53 889	51 870	1 043	34

Lietuviai

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1825 m. Lankos apskrityje iš 37 338 gyventojų lietuviškai kalbėjo 49,1 %, 1852 m. apie 38,4 %, 1890 m. apie 25,2 % žmonių.

1892–1918 m. veikė Tilžės-Lankos apskrities lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė.