Šveicarijos demografija

Šveicarija yra šešių didžiųjų Europos kultūrų kryžkelė, ir tai smarkiai paveikė šalies kalbas ir kultūras. Šveicarijoje yra keturios valstybinės kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir romanšių kalbos. Vokiškai kalbama su gan žymiu šveicarišku akcentu šiaurinėje Šveicarijos dalyje (prie sienos su Vokietija). Laikraščiuose ir televizijoje naudojama šveicariško standarto vokiečių kalba. Daugelis šveicarų kalba daugiau nei viena kalba. Anglų kalba taip pat yra labai plačiai vartojama.

Daugiau nei 75% gyventojų gyvena centrinėje lygumoje, kuri yra tarp Alpių ir Žuros kalnų, taip pat nuo Ženevos iki pietvakarių Reino ir Bodeno ežero šiaurės rytuose. Nuolat Šveicarijoje gyvenantys užsieniečiai ir laikinai Šveicarijoje dirbantys užsieniečiai sudaro 20% visų Šveicarijos gyventojų.

Konstitucija garantuoja sąžinės ir tikėjimo laisvę, todėl skirtingos religinės bendruomenės gyvena taikiai.

Šveicarija nuolat pirmauja, turėdama aukštą gyvenimo kokybės rodiklį, įskaitant pajamas vienam žmogui, kompiuterių ir interneto naudojimą, draudimo sumos apimtis vienam asmeniui, sveikatos apsaugą. Dėl šių ir kitų priežasčių, tai yra 4 valstybinių kalbų, Šveicarija yra tiesiog puiki rinka įvairioms verslo įmonėms išbandyti savo galimybes, pristatant savo produktus visai Europai.

Gyventojų skaičiui mažėjant, didėja pagyvenusių žmonių skaičius. 2006 metų liepą Šveicarijos federalinis statistikos biuras paskelbė projekciją, kuria apskaičiuota, kad iki 2050 metų, vienas iš trijų suaugusių šveicarų bus pensinio amžiaus žmogus (tuo tarpu 2005 metais vienas iš penkių šveicarų buvo pensinio amžiaus). Yra numatyta, kad gyventojų skaičiaus augimas sustos 2036 metais ties 8,1 milijono gyventojų, o 2050 metais šiek tiek nukris iki 8 milijonų gyventojų.

Numatomos amžiaus grupės 2050 metams:

• 0-20 metų amžiaus – 1,4 milijono gyventojų (18%)
• 20-64 metų amžiaus – 4,4 milijono gyventojų (55%)
• 60 ir vyresnio amžiaus – 2,2 milijono gyventojų (27%)

Pagal federalinės valdžios 2007 metais pateiktą statistiką, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 79,4 metų, o moterų – 84,2 metai. Bendra visų gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra 81,8 metų.

Registruotų užsieniečių skaičius 1970 metais buvo 1 001 887 (16,17%). Šis skaičius sumažėjo iki 904 337 (14,34%) 1979 metais, ir nuo to laiko gan sparčiai padidėjo. Skaičius pasiekė 20% atžymą 2001 metais ir pakilo iki 1 524 663 (20,56%) 2004 metais. Tokiu būdu Šveicarijos piliečių skaičius tais metais pasiekė 5,9 milijono.

2007 metais 1,45 milijonų užsieniečių (85,4% visų užsieniečių, arba 19,1% visų Šveicarijos gyventojų) turėjo Europos šalių pilietybes (italų – 295 507; vokiečių – 224 324; Serbijos ir Juodkalnijos Serbijos ir Juodkalnijos piliečių – 196 078; portugalų – 193 299; prancūzų – 83 129; turkų – 75 382; ispanų – 66 519; makedoniečių – 60 509; bosnių 41 654; kroatų 38 144; austrų 36 155; britų – 32 207). 109 113 gyventojų buvo iš Azijos šalių, 69 010 iš Amerikos žemynų, 66 599 iš Afrikos, 3 777 iš Okeanijos šalių.

2004 metais 35 700 žmonių įgijo Šveicarijos pilietybę pagal Šveicarijos pilietybės įstatymą, tai yra šiek tiek daugiau nei prieš metus (35 424), ir 4 kartus daugiau nei 1990 metais (8 658). Trečdalis visų gavusių pilietybę įstatymų numatyta tvarka yra iš šalių, atskilusių nuo buvusios Jugoslavijos: 7 900 iš Serbijos ir Juodkalnijos (dabar atskiros valstybės), 2 400 iš Bosnijos ir Hercegovinos, 2 000 iš Makedonijos, 1 600 iš Kroatijos. 4 200 buvo iš Italijos, 3 600 iš Turkijos, 1 600 iš Šri Lankos, 1 200 iš Portugalijos ir 1 200 iš Prancūzijos.

Per pastaruosius dešimtmečius daug portugalų ir ukrainiečių įkūrė dideles imigrantų bendruomenes šalyje. Tamilų pabėgėliai, bėgantys nuo karo Šri Lankoje, sudaro didžiausią imigrantų iš Azijos dalį. Etninių albanų ir kitų buvusios Jugoslavijos piliečių skaičius šalyje ir toliau auga. Šveicarija yra antra pagal dydį Europos šalis pagal priimtų Irako pabėgėlių skaičių, bet užima tik ketvirtą vietą (po Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Švedijos) pagal irakiečių, apsigyvenusių šioje šalyje, skaičių.

2004 metais 623 100 Šveicarijos piliečių (8,9 %) gyveno užsienyje, daugiausiai Prancūzijoje (166 200), JAV (71 400) ir Vokietijoje (70 500).

Imigracija

Registruotų užsieniečių skaičius pagal šalis 2018 m.:

Vieta	Tautybė	Gyventojų
1	Italija	319,313
2	Vokietija	306,188
3	Portugalija	263,331
4	Prancūzija	134,844
5	Kosovas	111,826
6	Ispanija	83,657
7	Turkija	67,804
8	Šiaurės Makedonija	66,629
9	Serbija	64,944
10	Austrija	42,964
11	Jungtinė Karalystė	41,365
12	Eritrėja	37,992
13	Lenkija	31,624
14	Bosnija ir Hercegovina	29,975
15	Šri Lanka	28,950
16	Kroatija	28,227
17	Vengrija	22,634
18	Brazilija	21,278
19	Nyderlandai	20,974
20	Sirija	20,063
21	Jungtinės Amerikos Valstijos	19,439
22	Kinija	18,944
23	Slovakija	16,958
24	Rumunija	16,870
25	Afganistanas	16,738
26	Rusija	15,773
27	Indija	14,948
28	Graikija	14,439
29	Belgija	13,474
30	Bulgarija	10,054

2000 m. 5,78 milijonų gyventojų (79,2%; palyginti su 93,8% 1980 metais) buvo krikščionys (Romos katalikų 41,8%, protestantų 35,3%, stačiatikių 1,8%). 809 800 (11,1%; palyginti su 3,8% 1980 metais) buvo be jokių religinių įsitikinimų (ateistai). 310 800 (4,3%; palyginti su 0,9% 1980 metais) buvo musulmonai. 17 900 (0,2%) buvo žydai.

Pasak 2005 metų Eurobarometer apklausos, 48% Šveicarijos gyventojų tiki į Dievą, 39% tiki tam tikra dvasine ar gyvenimo jėga ir 9% yra ateistai. Likę 4% į klausimą neatsakė.

Pagal 2000 m. gyventojų surašymą gyventojai pagal gimtąją kalbą pasiskirstę taip:

• Vokiečių – 4 639 762 (63,7%)
• Prancūzų – 1 484 411 (20,4%)
• Italų – 470 961 (6,5%)
• Serbų-kroatų – 103 350 (1,4%)
• Albanų – 94 937 (1,3%)
• Portugalų – 89 527 (1,2%)
• Ispanų – 76 750 (1,1%)
• Anglų – 73 422 (1,0%)
• Turkų – 44 523 (0,6%)
• Romanšių – 35 072 (0,5%)
• Kiti – 175 295 (2,4%).

Beveik visi Šveicarai yra raštingi. 2002 mokslo metais 13 Šveicarijos aukštųjų mokymosi institucijų priėmė mokytis 99 600 studentų. Apie 25% suaugusiųjų gyventojų turi aukštojo mokslo diplomus. Pagal 2003 metų duomenis, 99% vyresnių nei 15 metų amžiaus Šveicarijos gyventojų galėjo skaityti ir rašyti identišku abiem lytims lygiu.