Gardamo seniūnija

Gardamo seniūnija
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Centras	Gardamas
Adresas	Liepų g. 4
Seniūnas	Birutė Pocevičienė (2022)
Gyventojai	1 519 (2021 m.)
Plotas	136,77 km² (2025 m.)
Tankumas	11,1 žm./km²
Gyvenvietės	1 miestelis, 39 kaimai

Gardamo seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės rytuose,Žemaitijos (maža vakarinė dalis – Mažosios Lietuvos) etnografiniame regione. Centras – Gardamas.

Seniūnijoje yra Gardamo ir Šylių paštai, Gardamo pagrindinė mokykla ir Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyrius, Gardamo, Ramučių ir Šylių med. punktai ir bibliotekos, Gardamo šv. Roko bažnyčia (katalikų, statyta 19332 m.) ir Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčia (1929 m.), paminklinis akmuo Martynui Mažvydui (pastatytas 2001 m.) Laukstėnuose, mėsos perdirbimo įmonė „Linegis“ Gardame, pieno supirkimo įmonė Ramučiuose, Meškinės ir Šiaudėnų girininkijos. Archeologiniai paminklai – Eidaičių, Žakainių, Brokorių piliakalniai, Pypliškės, Gardamo, Šylių kapinynai, XVII a. pradžios Švėkšnos dvaro stiklo dirbtuvės vieta.

Seniūnija užima 13 960 ha plotą, ji ribojasi su Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, Saugų, Švėkšnos ir Tenenių (Šilalės rajonas) seniūnijomis. Per seniūniją eina keliai  4208  Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna  ir  4209  Šilutė–Ramučiai–Gardamas  į Švėkšną, Žemaičių Naumiestį, Tenenius, Grabupius. Upės: Tenenys, Šustis, Žvelesys; du tvenkiniai – Ramučių, Šylių. Miškai – Šiaudėnų, Meiželių, Būdvyčių, Meškinės ir kt. Įrengti Meškinės pedologinis (1988 m.) ir Šiaudėnų botaninis draustinis.

XIV a. Gardamo seniūnijos teritorija stipriai nukentėjo nuo kryžiuočių antpuolių. Jų kronikos mini, kad 1304 m. jie sunaikinę Gardamą. XIV a. pabaigoje ši apylinkė buvo tapusi dykra, tik po 1422 m. Melno taikos likusi prie Prūsijos pasienio, vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo. Beveik visa dabartinė seniūnijos teritorija vystėsi kaip Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis. 1561 m. Valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitystė, kuriai priklausė trys apylinkės: Gardamo, Vanagių ir Juodžių, kuriuose buvo 91 sodyba.

1864–1904 m. draudžiamą lietuvišką spaudą Gardamo apylinkėse platino knygnešiai J. Freitakas, kunigas P. Grigaliūnas ir kiti. Iki 1912 m. seniūnijos teritorijoje (Voverių kaime) buvo sienos perėjimo punktas. Po II pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos, Geležinio Vilko būrio partizanai. Sovietmečiu seniūnijos gyventojai daugiausia dirbo Ramučio ir Šylių tarybiniuose ūkiuose bei Meškinės girininkijos bei Šiaudėnų meistrystės miškų ūkiuose.

Dabartinė seniūnija įkurta 1995 m. vietoje Gardamo apylinkės. 2010 m. patvirtintas Gardamo herbas, kurį naudoja ir seniūnija.

• Tomas Balčytis, nuo 2005 m.
• Birutė Pocevičienė, 2022 m.

Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):

2009 m. įsteigtos 6 seniūnaitijos:

• Bliūdsukių seniūnaitija (172 gyv.) – Bliūdsukių k., Būdviečių k., Meiželių k., Pempiškių k., Pūzraviečių k., Šiaudėnų II k., Ūtos k.
• Gardamo seniūnaitija (692 gyv.) – Bartininkų k., Dulkiškės k., Gardamo mstl., Gečių k., Kukuiliškės k., Nausėdų k., Pašusčių k., Ramuvos k., Užlaukės k., Žiogų k.
• Meškinės seniūnaitija (184 gyv.) – Lydalių k., Meškinės k., Pašiaudžio k., Šiaudėnų I k., Šilgalių k.
• Ramučių seniūnaitija (316 gyv.) – Eidaičių k., Jaunių k., Kurpų k., Pašiliškių k., Ramoniškių k., Ramučių k., Voverių k., Žagatų k.
• Šylių seniūnaitija (446 gyv.) – Šylių k.
• Žakainių seniūnaitija (468 gyv.) – Birbalų k., Gudiškės k., Jokūbiškės k., Juškaičių k., Laukstėnų k., Pypliškės k., Užpjaunių k., Užtenenio k., Žakainių k.

Gardamo seniūnijoje gimė:

• Martynas Mažvydas, kunigas, pirmosios Lietuviškos knygos autorius;
• Domininkas Endzelis, siuvėjas, Švėkšnos progimnazijos rėmėjas;
• Juozas Šlajus, žurnalistas, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas;
• Rimantas Šlajus, žurnalistas;
• Jonas Beinorius, kunigas;
• Vincentas Beinoris, kunigas