Vilniaus miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietryčiuose, nepriklauso jokiam etnografiniam regionui. Tai vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, apimanti ne vieną miestą – jai priklauso ne tik Vilnius, bet ir Grigiškės.
| Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Vilnius | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 21 | ||||||
| Įkūrimo data | 1995 m. | ||||||
| Meras | Valdas Benkunskas | ||||||
| Gyventojų | 611 176 | ||||||
| Plotas | 400 km² | ||||||
| Tankumas | 1 528 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 230,7 m (Rokantiškių kalva) | ||||||
| Tinklalapis | Vilnius.lt | ||||||
 Vikiteka | Vilniaus miesto savivaldybėVikiteka | ||||||
Geografija
Savivaldybė yra Lietuvos pietryčiuose. Tai vienintelė miesto savivaldybė šalyje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes). Nepaisant to, didžiąja dalimi savivaldybė sutampa su Vilniaus miesto ribomis. Miesto centrinėje dalyje esantis Vilniaus senamiestis priklauso UNESCO kultūros paveldui.
Per savivaldybės teritoriją teka Neries ir Vilnelės upės. Savivaldybės teritorijoje telkšo 18 ežerų.
Susisiekimas
Savivaldybės teritorija yra didelis susisiekimo mazgas – į ją veda daug magistralinių kelių įvairiomis geografinėmis kryptimis:
- iš šiaurės A14 Vilnius–Utena
- iš šiaurės vakarų A2 Vilnius–Panevėžys
- iš vakarų A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda
- iš pietvakarių A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ir A4 Vilnius–Varėna–Gardinas
- iš pietų A15 Vilnius–Lyda
- iš pietryčių A3 Vilnius–Minskas
- iš rytų 101 Vilnius–Šumskas ir 103 Vilnius–Polockas
- iš šiaurės rytų 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai
Be to, Vilniaus geležinkelio stotis yra didelis geležinkelio mazgas, kuriame susieina Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis, Vilniaus–Turmanto geležinkelis ir Vilniaus–Lydos geležinkelis. Miesto teritorijoje yra 5 geležinkelio stotys (Kirtimų, Naujosios Vilnios, Panerių, Vaidotų, Vilniaus) ir 5 stotelės (Elektrodepo-1, Elektrodepo-2, Oro uosto, Pavilnio, Vokės). Savivaldybę iš pietinės pusės juosia geležinkelio aplinkkeliai, kuriuos jungia Valčiūnų geležinkelio stotis, esanti jau rajono savivaldybėje.
Savivaldybėje yra didžiausias Lietuvoje Vilniaus tarptautinis oro uostas, iš kurio 2025 m. pradžioje tiesioginiai skrydžiai toliausiai siekia Dubajų pietryčiuose, Tenerifę pietvakariuose, Helsinkį šiaurėje.
Istorija
 | Vilniaus miesto savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
1941 m. įkurti 4 miesto rajonai (Lenino, Stalino, Dzeržinskio, Tarybų). 1946 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius tapo respublikinio pavaldumo miestu. Nuo 1947 m. buvo 5 miesto rajonai – Dzeržinskio rajonas, Lenino rajonas, Naujosios Vilnios rajonas (panaikintas 1950 m.), Stalino rajonas ir Tarybų rajonas. 1950–1953 m. miestas išlaikė respublikinį pavaldumą (kiti miestai laikinai jį prarado ir tapo srities pavaldumo miestais).
1956 m. panaikintos Smėlynės, Markučių, Valakampių ir Šeškinės apylinkės. 1957 m. gruodį prijungus Naująją Vilnią, panaikintas Dzeržinskio rajonas ir atkurtas Naujosios Vilnios. 1959 m. panaikintos paskutinės 4 miesto apylinkės, sutapusios su miesto rajonų ribomis. 1990 m. liepą Lenino, Spalio, Tarybų ir Naujosios Vilnios rajonai buvo panaikinti, vietoj jų įkurtos 19 seniūnijų.
1995 m. įkurta Vilniaus miesto savivaldybė. 1999 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybei priskirta Trakų rajono savivaldybės Grigiškių seniūnija.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1942 m. | 146 300 | |||
| 1949 m. | 139 | 5 miesto rajonai (11 miesto apylinkių) | ||
| 1957 m. | 4 miesto rajonai | |||
| 1959 m. | 142 | 230 769 | 4 miesto rajonai | 1 miestas (Vilnius) |
| 1967 m. | 153 | 316 400 | ||
| 1970 m. | 265 | 372 100 | 4 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1972 m. | 262 | 4 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1976 m. | 263 | 445 900 | 1 miestas | |
| 1979 m. | 475 825 | 4 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1988 m. | 287 | 577 000 | 4 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1989 m. | 287 | 576 747 | 1 miestas | |
| 1999 m. | 401 | 588 400 | ||
| 2001 m. (Išsamiau) | 401 | 553 904 | 22 seniūnijos | 2 miestai (Grigiškės, Vilnius), 3 kaimai |
| 2009 m. (Išsamiau) | 21 seniūnija | 2 miestai, 3 kaimai | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 535 631 | 21 seniūnija | 2 miestai, 2 kaimai | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 21 seniūnija | 2 miestai, 3 kaimai | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 21 seniūnija | 4 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 2 herbinės gyvenvietės | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 556 490 | 21 seniūnija | 2 miestai, 2 kaimai | |
Gyventojai
 | ||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 230 769 | 372 100 | 475 825 | 576 747 | 553 904 | 538 968 | 588 412 | ||
| ||||||||
Administracija
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Vykdomoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Vilnius suskirstytas į 21 seniūniją, kurios sudarytos iš smulkesnių teritorinių vienetų, vadinamų rajonais arba mikrorajonais (jų ribos nėra tikslios). Grigiškių seniūnija, kitaip nei visos kitos, yra ne Vilniaus miesto teritorija, bet atskiras miestas Grigiškės. Seniūnijų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
 Antakalnio seniūnija | Vilnius | 77,17 | 39 257 | 508,7 |
| Fabijoniškių seniūnija | Vilnius | 5,88 | 37 006 | 6 293,5 |
| Grigiškių seniūnija | Grigiškės | 7,01 | 10 335 | 1 474,3 |
| Justiniškių seniūnija | Vilnius | 2,98 | 25 956 | 8 710,1 |
| Karoliniškių seniūnija | Vilnius | 3,76 | 24 751 | 6 582,7 |
| Lazdynų seniūnija | Vilnius | 9,96 | 30 945 | 3 106,9 |
| Naujamiesčio seniūnija | Vilnius | 4,91 | 28 157 | 5 734,6 |
| Naujininkų seniūnija | Vilnius | 44,32 | 30 030 | 677,6 |
| Naujosios Vilnios seniūnija | Vilnius | 38,54 | 36 507 | 947,2 |
| Panerių seniūnija | Vilnius | 78,05 | 8 807 | 112,8 |
| Pašilaičių seniūnija | Vilnius | 7,95 | 40 384 | 5 079,7 |
| Pilaitės seniūnija | Vilnius | 13,91 | 28 234 | 2 029,8 |
| Rasų seniūnija | Vilnius | 16,3 | 10 230 | 627,6 |
| Senamiesčio seniūnija | Vilnius | 4,4 | 21 782 | 4 950,5 |
| Šeškinės seniūnija | Vilnius | 4,57 | 28 137 | 6 156,9 |
| Šnipiškių seniūnija | Vilnius | 3,11 | 16 474 | 5 297,1 |
| Verkių seniūnija | Vilnius | 56,02 | 50 754 | 906 |
| Vilkpėdės seniūnija | Vilnius | 10,76 | 19 325 | 1 796 |
| Viršuliškių seniūnija | Vilnius | 2,54 | 13 877 | 5 463,4 |
| Žirmūnų seniūnija | Vilnius | 5,69 | 43 453 | 7 636,7 |
| Žvėryno seniūnija | Vilnius | 2,63 | 12 089 | 4 596,6 |
Vilniaus miesto savivaldybėje gyvena 25 471 žmogus, nedeklaravęs gyvenamos vietos.
Tarptautinė partnerystė
Miestai, su kuriais Vilnius yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Almata, Kazachija- Astana, Kazachija
Briuselis, Belgija
Budapeštas, Vengrija
Čikaga, JAV
Dnipras, Ukraina- Doneckas, Ukraina
Duisburgas, Vokietija
Edinburgas, Jungtinė Karalystė- Erfurtas, Vokietija
Gdanskas, Lenkija
Guangdžou, Kinija
Joensū, Suomija- Kijevas, Ukraina
Kišiniovas, Moldavija- Krokuva, Lenkija
- Lodzė, Lenkija
- Madisonas (Viskonsinas), JAV
Olborgas, Danija
Oslas, Norvegija
Pavija, Italija
Pirėjas, Graikija
Reikjavikas, Islandija
Ryga, Latvija
Stokholmas, Švedija
Strasbūras, Prancūzija
Taipėjus, Taivanas
Talinas, Estija- Varšuva, Lenkija
Zalcburgas, Austrija
Akchisaras, Turkija
Tirana, Albanija
Vilnius yra Baltijos miestų sąjungos narys.
Savivaldybės finansai
| Savivaldybių biudžetų išlaidos tūkst. EUR | ||
|---|---|---|
| 2018 | 2019 | |
| Bendros valstybės paslaugos | 68 863,6 | 52 206,7 |
| Gynyba | 212,1 | 168,8 |
| Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga | 2 291,5 | 2 719,1 |
| Ekonomika | 42 232,1 | 58 094,6 |
| Aplinkos apsauga | 37 201,0 | 42 331,2 |
| Būstas ir komunalinis ūkis | 74 410,2 | 77 406,8 |
| Sveikatos apsauga | 10 332,8 | 15 268,8 |
| Poilsis, kultūra ir religija | 22 314,5 | 22 904,7 |
| Švietimas | 287 404,2 | 324 714,5 |
| Socialinė apsauga | 63 697,6 | 64 796,4 |
| Finansinio turto įsigijimo išlaidos | 0,0 | 590,1 |
| Iš viso: | 608 959,6 | 661 201,7 |
| Savivaldybių biudžetų pajamos tūkst. EUR | ||
|---|---|---|
| 2018 | 2019 | |
| Mokesčiai | 337 133,5 | 358 667,0 |
| Gyventojų pajamų mokestis | 295 265,4 | 314 283,1 |
| Turto mokesčiai | 40 527,3 | 2 719,1 |
| Prekių ir paslaugų mokesčiai | 1 340,8 | 1 348,4 |
| Dotacijos | 202 933,3 | 221 896,0 |
| Lėšos pagal tarpusavio atsiskaitymus | − | − |
| Kitos pajamos | 56 652,6 | 69 536,4 |
| Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto | 7 075,9 | 10 213,8 |
| Viso pajamų: | 603 795,3 | 660 313,2 |
Švietimas ir ugdymas
- Visų Vilniaus mokyklų kategorija – Vilniaus mokyklos.
- Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais yra vienas seniausių universitetų Vidurio ir Rytų Europoje
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija
- Vilniaus dailės akademija
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas
- Vilniaus kolegija
- Mykolo Romerio universitetas
Nevalstybinės aukštosios mokyklos:
- ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
- Europos Humanitarinis Universitetas
- Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
- Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
- Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Kitos aukštosios mokyklos:
- Balstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos-informatikos fakultetas
Bendrojo lavinimo mokyklos
- J. Tallat-Kelpšos konservatorija
- 2 jaunimo mokyklos
- Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla
- Vilniaus licėjus
- 18 gimnazijų
- 62 vidurinės mokyklos
- 32 pagrindinės mokyklos
- 21 pradinė mokykla
- 14 mokyklų-darželių
Profesinio mokymo įstaigos
- Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras
- Ugniagesių gelbėtojų mokykla
- Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras
- Vilniaus statybininkų rengimo centras
- Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras
- Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla
- Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla
- Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla
- Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
- Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras
- Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centras
- Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla
- Pasieniečių mokykla (Medininkuose)
- Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla (Baltojoje Vokėje)
- Mokykla „Art of Beauty“
- Kompiuterinių programų mokymo centras
- Respublikinis energetikų mokymo centras