Vėjo malūnas

Vėjo malūnas – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, vėjo energiją verčiantis mechanine − sukimo momentu. Sudaro statinys, ant kurio įrengtas ratas su sparnais bei perdavimo mechanizmas, pavara.

Vėjo malūnai sukurti VII a. Persijoje. 1760 m. vėjo malūnai buvo patobulinti – sparnų darbinis plotas tapo reguliuojamas priklausomai nuo vėjo stiprumo.

Lietuvoje daugiausia naudoti grūdams malti, kitur naudoti ir vandens pumpavimui (tokie malūnai populiarūs Nyderlanduose). Dabartinis vėjo malūno variantas yra vėjo jėgainė, vėjo energiją verčianti elektros energija.

Vėjo malūnai pradėjo prarasti svarbą, kai buvo išrasta garo mašina bei vidaus degimo variklis. Šis procesas Lietuvoje prasidėjo XIX a. pabaigoje. 1914–1921 m. Lietuvoje buvo apie 1000 vėjo malūnų. Šiuo metu apie 80 malūnų įrašyti į Kultūros paveldo registrą, kai kurie iš jų pritaikyti visuomenės poreikiams (Kleboniškių, Paežerių malūnai).