Upytės apskritis (arba Upytės pavietas) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje, Nevėžio ir Mūšos upynuose. Centras – Upytė, vėliau – Panevėžys.
| Upytės apskritis Powiat upicki | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Upytė, Panevėžys | |||
| 1566-1795 | Trakų vaivadija | |||
| 1795-1831 | Vilniaus gubernija | |||
| Gyventojų | 83 909 (1790) | |||
| Plotas | 9 100 km² (1790) | |||
Istorija
1565–1566 m. Lietuvoje vyko administracinė ir teismo reforma, po kurios įsigaliojo naujas valstybės administracinis padalijimas, sukurta nauja teismų sistema. Valsčiai buvo jungiami po keletą ir sudarė pavietus, kurie įėjo į vaivadijas. Upytės pavietas kartu su Kauno, Gardino, Lydos ir Trakų pavietais įėjo į Trakų vaivadiją.
Apskritis (pavietas) suformuota 1564–1566 m. reformos metu Upytės valsčiaus teritorijoje, jos centru paskirtas Panevėžys. Pavietuose buvo sudaromi seimeliai, kuriuose galėjo posėdžiauti visi pavieto bajorai. Seimeliai sprendė mokesčių, pavieto iždo, pavieto karinių dalinių, pareigūnų rinkimo reikalus. Seimeliuose buvo svarstomi ir valstybės reikalai, renkami atstovai į valstybės Seimą. 1717 m. seimelių įgaliojimai buvo susiaurinti. Seimeliui vadovavo aukščiausias pavieto pareigūnas – maršalka. Seimelis rinko vėliavininką, pranešdavusį bajorams apie visuotinį šaukimą, mokesčių rinkiką ir kitus pareigūnus. Paviete veikė pilies teismas, nagrinėjęs kriminalines bylas, ir žemės teismas, sprendęs ginčus dėl žemės. Pavieto teismai veikė Panevėžyje, 1614 m. pastatyti pastatai, iš kurių vienas, buvęs teismo archyvas išliko iki šių dienų.
Nors administracinis centras iš Upytės išsikėlė į Panevėžį, jos pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų. 1791 m. lapkričio 2 d. Panevėžiui iš naujo patvirtintas Upytės pavieto centro statusas. Iki 1795 m. apskritis priklausė LDK Trakų vaivadijai (1793 m. buvo paskelbta Upytės vaivadija), 1795–1797 ir 1801–1843 m. Rusijos imperijos Vilniaus, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1831 m. pertvarkyta į Panevėžio apskritį.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1790 | 9100 | 83 909 | 25 miestai ir miesteliai | |
Upytės pavieto pareigūnai
Seniūnai
- XVI a. pradžia – Baltramiejus Gineitis-Gineitavičius (Pilsudskis), sūnus Stanislovo Gineičio-Gineitavičiaus (minimo 1499 m. konstitucijoje)
- 1576 – Jonas Zareckas (t. p. Lietuvos dvaro paiždininkis, Vilniaus raktininkas)
- 1615–1629 – Jeronimas Valavičius
- 1639 – Eustachijus Kurčas (lot. Evstachivs Kvrczo)
- 1765 – Pranciškus Grincevičius
- 1770 – Puzyna (buvo vedęs Antaniną iš Bžostovskių lenk. Brzostowskich)
Maršalkos
- 1597 – Jonas Sicinskis (seimelio maršalka)
- 1733 – Mykolas Korsakas (lenk. Michał Korsak)
- 1770 – Bytautas
Pakamariai
- 1803 – Vincentas Staševskis, t. p. Tadas Staševskis
Vėliavininkai (karužai)
- 1567 – Mikalojus Janavičius
- 1765–1770 – Benediktas Karpis, buvo vedęs Rachelę Puzynienę (iš Bžostovskių lenk. Brzostowskich)
Vaiskiai
- 1770 – Bialozaras
Stalininkai
- 1770 – Andrius Staševskis, buvo vedęs Joaną Šiukštaitę (lenk. Siuksztow) Staševskienę (lenk. Staszewska), susilaukė sūnaus Juozapo (vedė Konstanciją Puzynaitę) ir dukros Pranciškos
- 1787 - Juozapas Kimbaras, buvo vedęs Tado Kosciuškos seserį Oną Kosciuškaitę (lenk. Anna z Kościuszków). Sūnus Anupras Kimbaras (lenk. Onufry Kimbar) Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės karininkas.
Ginklininkai
- 1708 – Mikalojus Komaras (kardininkas, t. p. ir Vilkmergės pavieto)
- 1770 – Tomas Koryzna (buvo vedęs Zavišaitę)