Berberų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios išsivystė dabartinės berberų kalbos. Manoma, kad berberų prokalbė anksti atsiskyrė nuo kitų semitų-chamitų kalbų, bet pati susisegmentavo į atskiras kalbas palyginti neseniai. Prokalbė kadaise buvo semitų-chamitų kalba, o jos palikuonys, berberų kalbos – artimos senovės egiptiečių, kušitų, semitų, čadinėms ir omotų kalboms.
| Berberų prokalbė | |
| Paplitimas | Šiaurės Afrika |
|---|---|
| Klasifikacija | Pasaulio prokalbė(hipotezė) >Semitų-chamitų kalbos >>Berberų kalbos |
Fonetika ir fonologija
Balsiai
| Berberų prokalbė | Zenagų | Tamašekas / Gadamesų kalba | Zenagų kalbos |
|---|---|---|---|
| *a | a | ӑ | ə |
| *i | i | ə | ə |
| *u | u | ə | ə |
| *aa | a | a | a |
| *ii | i | i | i |
| *ee | i | e | i |
| *uu | u | u | u |
Priebalsiai
| Lūpiniai | Dantiniai | Postalveoliariniai/ Palataliniai | Veliariniai | Uvuliariniai | Glotaliniai | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grynieji | Faringalizuoti | Grynieji | Labializuoti | |||||||
| Sprogstamieji | Duslieji | t, tt | ḱ, ḱḱ | k, kk | ʔ | |||||
| Skardieji | b, bb | d, dd | dˤ, dˤdˤ | ǵ, ǵǵ | ɡ, ɡg | ɡgʷ | ||||
| Afrikatos | Duslieji | f, f | s, s | ʃ, ʃʃ? | ||||||
| Skardieji | β | z, zz | zˤ, zˤzˤ | ʒ? | γ | |||||
| Nosiniai | m, mm | n, nn | ||||||||
| Vibraciniai | r, rr | |||||||||
| Šoniniai | l, ll | |||||||||
| Aproksimantai | j, jj | |||||||||