Kitos reikšmės – Upyna.
| Upyna | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() Upyna | ||||||||||||||||
| 55°26′53″š. pl. 22°26′35″r. ilg. / 55.448°š. pl. 22.443°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | ||||||||||||||||
| Seniūnija | Upynos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 343 | |||||||||||||||
| Plotas | 1,72 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Упина, lenk. Upina | |||||||||||||||
| Upyna (Šilalė) | ||||||||||||||||
Upyna – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, už 20 km į rytus nuo Šilalės ir ~6 km į pietus nuo automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , prie Šunijos ir Upynalės upelių santakos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1835–1836 m., padidinta 1913 m.; varpinė ir šventoriaus tvora su vartais), veikia Upynos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-75014), liaudies amatų muziejus (Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys). Už 2 km į šiaurę, Gudirvėse stūkso gamtos paminklas – Gudirvių akmuo, kur manoma buvo senoji Upynos gyvenvietė.

Geografija
Į pietus nuo Upynos yra Svystkalnio regykla, ji yra ant kalvos viršūnės 163,5 m aukštyje, virš apylinkių ši kalva iškilusi apie 50 metrų. Nuo šios regyklos geru oru azimutu 205° matyti už 20 kilometrų esantis Tauragės TV bokštas, o su žiūronais galima pamatyti net Tilžės kaminus, esančius už 50 kilometrų, azimutu 225°. Prie miestelio yra Upynos kaimas.
Istorija

Būsimo miestelio vardas, tiksliau, „Upynos upelio laukas“ pirmą kartą paminėtas 1554 m. akte dėl Karšuvos valsčiaus bajorų žemės nuosavybės, – nors neatmestina, kad Karšuvos žemės Upynos laukas (valsčiukas) galėjo egzistuoti jau XIII–XIV a. Pats valstybinis Upynos (arba Pilsūdų) kaimas pirmąkart paminėtas ir aprašytas 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje. Tuo metu Upyna apėmė žymiai didesnį plotą nei šiais laikais: kaimui priklausė 48 valakai dirbamos žemės ir 10 valakų ganyklų bei kitų naudmenų.
1633 m. Ldk Vladislovas Vaza suteikė Upynai privilegiją, leidusią kartą per savaitę (trečiadienį) rengti turgus ir du kartus per metus – prekymečius. Todėl nuo XVII a. pirmosios pusės Upyna vadinama miesteliu. 1688 m. čia pastatyti pirmieji katalikų maldos namai.
1711 m., t. y. netrukus po XVIII a. pradžioje miestelį ir jo apylinkes ištikusių negandų (karo, bado, maro epidemijos ir kt.), mokesčių rinkėjai Upyną įtraukė į „tuščiųjų“ miestelių sąrašą. Gyvenvietė atsikūrė tik XVIII a. antrojoje pusėje – po to, kai 1722 ir 1775 m. buvo atnaujintos jos nuo 1633 m. turėtos turgų privilegijos.
XIX a. Upyna – miestelis Raseinių apskrities Skaudvilės valsčiuje, priklausantis Girdiškės parapijai.
1929 m. Upynos miestelio kapinės apjuostos akmenų tvora.
Po II pasaulinio karo miestelio apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės daliniai.
2009 m. patvirtintas Upynos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. | Karšuvos valsčius | Žemaičių seniūnija |
| XIX a. pabaiga | Skaudvilės valsčius | Raseinių apskritis |
| 1919 m. | Upynos valsčiaus centras | Tauragės apskritis |
| 1923?–1947 m. | Skaudvilės valsčius | |
| 1947–1950 m. | Upynos valsčiaus centras | |
| 1950–1962 m. | Upynos apylinkės centras | Skaudvilės rajonas |
| 1962–1995 m. | Šilalės rajonas | |
| 1995– | Upynos seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Gyventojai
| 1847 m. | 1885 m.* | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1983 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 300 | 469 | 557 | 284 | 313 | 485 | 311 | ||
| 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 384 | 346 | 409 | 423 | 375 | 343 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Abraomas Deborinas (tikroji pavardė Jofė; 1881–1963), rusų filosofas, akademikas.
- 1893 m. Upynos bažnyčioje pakrikštytas būsimasis lakūnas Stasys Girėnas.
- Upynoje gimė etnografė, kraštotyrininkė, bibliotekininkė Marijona Čilvinaitė (1900–1995).
- Upyna (Šilalė)
