| Sturnus roseus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rožinis varnėnas (Sturnus roseus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Sturnus roseus Linnaeus, 1758 |
Rožinis varnėnas (Sturnus roseus) – varnėninių (Sturnidae) šeimos paukštis.
Paplitimas
Eurazijoje paplitęs nuo Vengrijos iki Altajaus ir Pamyro. Šiaurinė arealo riba eina Volgos vidurupiu, šiaurės Kazachstanu, pietuose siekia iki Mažosios Azijos, Afganistano, Viduržemio jūros. Žiemoja paplitimo areale, taip pat pietų Azijoje.
Lietuvoje labai retas. Užklydę rožiniai varnėnai buvo stebimi Neringoje, Ventės rage.
Išvaizda
Rožinis varnėnas tokio dydžio kaip ir paprastasis varnėnas. Galva, kuodas, pagurklis, sparnų kraštai, uodega ir pauodegys juodi. Nugara, krūtinė, pilvas rausvi. Kojos gelsvai rausvos. Sveria: patinas – 80 g, patelė 65-69 g.
Elgsena
Gyvena atviruose landšaftuose – pievose, stepėse, pusdykumėse, kalnuose, netoli gėlų vandens telkinių. Dažnai skraidžioja gausiais būriais. Žeme vaikšto dideliais žingsniais, vikrus. Peri gausiomis kolonijomis. Lizdą iš žolių stiebų suka uolų plyšiuose, griuvėsiuose, akmenų krūvose. Gegužės pabaigoje deda 4-6 šviesiai melsvus kiaušinius. Peri 15 dienų. Per metus veda vieną vadą.
Mityba
Maisto ieško laukuose, soduose, vynuogynuose. Lesa vabzdžius, moliuskus, vėžiagyvius. Vasaros pabaigoje lesa uogas, sėklas. Nors rožinis varnėnas yra svarbus kenkėjų (ypač skėrių) naikintojas, tačiau taip pat nusiaubia ir vynuogynus.