Pietų vandenynas

Atlanto, Ramusis ir Indijos vandenynai supa Antarktidą į pietus nuo 60-ojo pietų platumos laipsnio.

Plotas – 21 960 000 km². Beveik visame vandenyno plote vidutinis gylis – 4000–5000 m, giliausia vieta prie Pietų Sandvičo salų – 7434 metrai.

Dugną sudaro kelios dubumos, atskirtos povandeniniais kalnagūbriais. Antarktidos šelfas neįprastai gilus, nes visą Antarktidą slegia ledo masė, stumianti ją žemyn.

Srovių tekėjimas Pietų vandenyne yra sudėtingas. Ties Antarktida susidaro labai druskingas šaltas vanduo, kai po šelfiniais ledynais užšalus jūros vandeniui, iš jo išstumiamos druskos. Šis šaltas druskingas vanduo nugrimzta ir gelmėse teka į šiaurę.

Toliau nuo Antarktidos šaltas bet mažiau druskingas paviršinis vanduo teka šiaurės link. Šis galiausiai nusileidžia iki 2000-3000 m. gylio ir teka aplink visą Antarktidą tarp 50º p. platumos ir 60º p. platumos. Šalto vandens masės grimztančios ir tekančios šiaurės kryptimi, susilieja su antarktiniais vandenimis.

Didžiausią pasaulyje vandenynų srovių sistemą – Vakarų Vėjų srovę – sukelia vakarų vėjai, kurie nuolat stumia vandenį į rytus. Žiemą didžioji Pietų vandenyno dalis užšąla ir bendras jūrinio ledo plotas aplink Antarktidą padidėja 7-8 kartus.

Pietų vandenyne pučia stipriausi vidutiniai vėjai nei kitur Žemėje. Dėl smarkių vėjų, didelių bangų ir ledo čia pavojinga plaukioti laivams. Vandens temperatūra nuo -2 iki +10 °C.

Apvelingo zonoje gausu planktono, kuris yra sudėtingos mitybos grandinės pagrindinė dalis. Svarbiausi planktoniniai organizmai yra krilis – vėžiagyviai, kurie minta fitoplanktonu bei jūrinio ledo dumbliais ir savo ruožtu teikia maistą žuvims, banginiams, ruoniams ir paukščiams.

Daugiausia yra gaudomi krilis ir dugne gyvenančios žuvys ilčiadančiai.