Oskų kalba – išnykusi italikų kalba, vartota pietinėje Apeninų pusiasalio dalyje (Samnijuje, Kampanijoje, Lukanijoje, Kalabrijoje, Abrucyje) gyvenusių oskų ir samnitų genčių. Žinomas šios kalbos vartojimo laikotarpis yra tarp V ir I a. pr. m. e. Kartu su umbrų kalba ir keletu smulkesnių pietų Italijos kalbų oskų kalba priskiriama umbrų–oskų kalbų šakai.
| Oskų kalba | |
| Kalbama | pietų Italija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | indoeuropiečių italikų umbrų–oskų oskų |
| Rašto sistemos | oskų, lotynų, graikų |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | osc |
Oskų kalbos šaltinius sudaro ~200 įvairių įrašų, iš kurių svarbiausias – Bantinos lentelė, kurioje aprašyti Bancio miesto (Bazilikata) reikalai. Anjonėje rasta religinio turinio oskų lentelė. Taip pat kalba atkuriama remiantis vietovardžiais bei žinomais asmenvardžiais.
Oskų kalba buvo užrašoma raštu, kilusiu iš etruskų rašto, taip pat naudojo lotynų bei graikų raštus.
Pavyzdys
Oskų kalbos įrašas iš Cippus Abellanus lentelės:
1. Ekkum [svaí píd herieset
2. trííbarak[avúm tereí púd
3. liímítú[m] pernúm [púís
4. Herekleís fíísnú mefi[ú
5. íst, ehtrad feíhúss pú[s
6. Herekleís fíísnam amfr-
7. et, pert víam pússtíst
8. paí íp íst, pústin slagím
9. senateís suveís tangi-
10. núd tríbarakavúm lí-
11.kítud.