Medžiagų pernaša

Pagal energijos sąnaudas skirstoma į:

• aktyvioji pernaša – ląstelė naudoja savo energiją (dalelės keliauja iš mažesnės koncentracijos į didesnę, naudoja ATP)
• pasyvioji pernaša – molekulės juda naudodamos tarp aplinkos ir ląstelės vidaus esantį koncentracijų ar elektrocheminį gradientą.(dalelės keliauja iš didesnės koncentracijos į mažesnę, nenaudoja ATP)

Pagal mechanizmus skirstoma į

• pernašą, kurią atlieka membranoje esantys nešikliai, dažniausiai – baltymai.
• endocitozinę/egzocitozinę pernašą, kai pagrindinis pernašos komponentas yra ląstelės viduje susidarančios pūslelės (vakuolės).

Makromolekulės (pvz., polipeptidai, polisacharidai, polinukleotidai) yra pernelyg didelės ir baltymai jų negali pernešti. Tam, kad jos galėtų būti pernešamos į ląstelę arba iš ląstelės, susiformuoja pūslelės, kurių viduje atskirtos makromolekulės negali susimaišyti su kitomis, esančiomis citozolyje.

Endocitozė (gr. endon – į vidų, kytos – ląstelė) – procesas, kai pūslelės perneša medžiagas į ląstelę. Plazminės membranos dalis įlinksta į ląstelės vidų, apgaubdama medžiagą, o tada atsiskiria nuo membranos ir suformuoja ląstelės viduje pūslelę.

Fagocitozė – procesas, kai endocitozės metu paimama didelė dalelė (pvz., maisto dalis ar visa ląstelė).

Pinocitozė vyksta tada, kai pūslelės susidaro aplink skysčio lašelį ar labai mažas daleles. Kraujo ląstelės, inksto kanalėlius ar žarnyno sieneles dengiančios ląstelės, augalų šaknų ląstelės – visos jos medžiagas pasisavina šiuo būdu.

Fagocitozės pūsleles galima stebėti šviesiniu mikroskopu, o pinocitozinėms – reikalingas elektroninis mikroskopas, nes jos yra ne didesnės kaip 1-2 mikrometrai.