| Osmoderma barnabita Apsauga: VU A2c+3c; B2ab(iii) | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita) | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
 Beveik nykstantys (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Osmoderma barnabita Motschulsky, 1845 |
Niūriaspalvis auksavabalis (Šerdvabalis) (Osmoderma barnabita, sin. Osmoderma eremita) – auksavabalių (Cetoniidae) šeimos vabalas. Kūnas 22–32 mm ilgio, juodas ar juodai rudas, kiek metališko atspalvio. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, saugoma.
Taksonomija
Taksonomija nėra galutinai nusistovėjusi. Kurį laiką Europoje gyvenantys Osmoderma genties vabalai buvo laikomi viena rūšimi – Osmoderma eremita. Tačiau, atlikus eilę tyrimų, nustatyta, jog po šia rūšimi yra kelios panašios rūšys ir ji išskaidyta į Osmoderma eremita, Osmoderma cristinae, Osmoderma italicum, Osmoderma lassallei ir Osmoderma barnabita. Lietuvoje iš šių rūšių gyvena tik Osmoderma barnabita.
Išvaizda
Vabalai 23–39 mm ilgio, juodos arba juodai rudos spalvos. Priešnugaris siauresnis už antsparnius. Patinai priešnugarėlėje turi įdubą. Lervos apie 7 cm ilgio, jų kūnas su trumpais šereliais, baltai gelsvas su pilkesne galine dalimi, galva tamsiai oranžinė. Lervos išoriškai panašios į marmurinio auksavabalio lervas, neretai randamas panašiose buveinėse. Kokonas apie 30 mm ilgio.
Lerva
Lervos
Lervos galva
Suaugėlis
Patelė
Patinas
Suaugėlio galva
Biologija
Lervos vystosi trūnijančioje lapuočių medienoje, dažniau ąžuolo, nors tinka ir kiti medžiai (drebulė, klevas, liepa). Vystymosi trukmė – 2–3 metai. Vabalai skraido dieną gegužės–rugpjūčio mėn. Aptinkami pamiškėse ar miško aikštelėse ant įvairių augalų žiedų, medžių kamienų, drevėse. Maitinasi sula, nektaru. Kvepia degutu. Suaugėliai geba skristi, tačiau skrenda tik nedaugelis ir dažniausiai ne daugiau šimto metrų, todėl plinta ribotai. Laisvėje vabalai gyvena maždaug mėnesį, laboratorijos sąlygomis gali gyventi daug ilgiau.
Patelės padeda apie 30 kiaušinėlių į medžių dreves. Medžių kamiene daug metų gali gyventi kelios kartos lervų, kol sunaudojamos maistinės medžiagos.
Paplitimas
Aptinkamas didžiojoje dalyje Europos, tačiau dėl savo retumo saugomas, įtrauktas į Berno konvenciją, IUCN Europos saproksilinių vabalų raudonąją knygą, ES Buveinių direktyvos II ir IV priedus.
Lietuvoje dažniausiai aptinkami tik pavieniai vabalai centrinėse ir vakarinėse šalies dalyse. Dėl savo retumo rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Vabalų populiacijai grėsmę kelia sanitarinių kirtimų metu neišsaugomi seni drevėti medžiai.
Vaizdavimas mene
Kauno Ąžuolyne 2024 m. rugsėjį buvo atidengta niūriaspalviui auksavabaliui skirta skulptūra, nes parkas yra viena iš rūšies buveinių. Skulptūros autorius – Lukas Šiupšinskas.
Niūriaspalvio auksavabalio skulptūra Kauno Ąžuolyne.
Taip pat skaitykite
- Lietuvoje gyvenantys auksavabaliai vabalai
- Beveik nykstančios rūšys
- Auksavabaliai