Nabatėjų raštas

Nabatėjų raštas

Tipas	abdžadas
Naudojamas kalbose	nabatėjų kalba
Rašymo kryptis	iš dešinės į kairę
Laikotarpis	II a. pr. m. e.- IV a.
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė	Sinajaus raštas Finikiečių raštas Aramėjų raštas Nabatėjų raštas
Dukterinės sistemos	samariečių

Nabatėjų raštas – garsinis priebalsinis raštas (abdžadas), kilęs iš aramėjų rašto, nabatėjų etninės grupės naudotas užrašyti nabatėjų kalbai. Jis yra svarbus rašto istorijoje, kaip tiesioginis arabų rašto, dabar vienos plačiausiai pasaulyje naudojamų rašto sistemų, pirmtakas.

Istorija

Nabatėjų raštas, kaip ir giminingos hebrajų, sirų, manichėjų rašto sistemos, išsivystė paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą kaip lokalus aramėjų rašto variantas. Jį perėmė ir savo kalbai užrašyti adaptavo arabai nabatėjai, atsikėlę į Užjordanę (dab. Jordanija) apie VI a. pr. m. e. Pradžioje jie naudojo aramėjų raštą, tačiau ilgainiui jis išsivystė į vietinę formą.

Nabatėjų raštas buvo plačiai naudojamas nabatėjų karalystėje. Svarbiausiose jos gyvenvietėse, kaip Petra, yra randama daug įrašų šiuo raštu. Po karalystės žlugimo II a. gausius monumentalius įrašus pakeitė trumpi įrašai supaprastinta, kursyvine rašto forma. Paskutiniai įrašai šiuo raštu aptinkami IV a.

Nabatėjų prekybinių ryšių dėka raštas paplito į Arabijos pusiasalį, perduotas vietinėms gentims. Apie V a. šios gentys ėmė naudoti savitą nabatėjų rašto atmainą – arabų raštą.

Abėcėlė

Kaip iš kitus Artimųjų Rytų abdžadus, nabatėjų raštą sudarė apie 22 raidės, su keliomis išimtimis naudotos priebalsiams užrašyti. Jos vadinamos finikiečių raidžių pavyzdžiu. Balsiai šiuo raštu nebuvo užrašomi, bet nuspėjami.

Aramėjų raštas	Nabatėjų	Pavadinimas	Arabų raštas
		Alefas	ا/ء
		Betas	ب
		Gimelis	ج
		Daletas	ﺩ
		Hė	ه
		Vavas	ﻭ
		Zainas	ﺯ
		Hetas	ح
		Tetas	ﻁ
		Jodas	ي
		Kafas	ﻛ/ك
		Lamedas	ل
		Memas	م
		Nunas	ن
		Samechas
		Ainas	ع
		Pė	ف
		Tsadė	ص
		Kofas	ﻕ
		Rešas	ﺭ
		Šinas	س، ش
		Tavas	ﺕ