| Hebrajų raštas | |
|---|---|
 | |
| Tipas | abdžadas |
| Naudojamas kalbose | hebrajų kalba, jidiš, ladino, aramėjų kalba, karaimų kalba ir kt. |
| Rašymo kryptis | iš dešinės į kairę |
| Laikotarpis | nuo II–I a. pr. m. e. |
| ISO 15924 | Hebr |
| Kilmė | egiptiečių raštas Sinajaus protoraštas finikiečių raštas aramėjų raštas |
| Dukterinės sistemos | |
Hebrajų raštas – rašto sistema, naudojama žydų kalbose: hebrajų, jidiš, aramėjų, ladino, žydiškose arabų, graikų, persų ir kt. kalbų formose, karaimų kalboje. Raštas priebalsinis (abdžadas), sudarytas iš 22 ženklų. Rašoma iš dešinės kairėn.
Istorija
Hebrajų raštas išsirutuliojo iš finikiečių rašto. Ankstyviausios jo formos (vadinamasis paleohebrajų raštas) žinomos nuo IX a. pr. m. e. Vėliau, Babilono nelaisvėje, susidarė dvi skirtingos rašto tradicijos – asiriška ir aramėjiška. Pastarosios pagrindu III–II a. pr. m. e. susidarė dabartinis, kvadratinis hebrajų raštas.
Vėliau kartu su žydų diaspora raštas plačiai pasklido ir naudotas žydų užrašyti savo šnekamąsias kalbas. XX a., sulig sionizmo judėjimu, hebrajų rašto reikšmė vėl išaugo.
Sistema
Hebrajų abėcėlę sudaro 22 raidės, skirtos žymėti priebalsiams, iš jų 5 (kaf, mem, nun, pei, cadi), vadinamosios galinės (sofit), žodžio gale rašomos skirtingai. Priebalsiai yra žodžio prasmės pagrindas, balsiai atlieka gramatinę funkciją, t. y. rodo morfologinę formą. Nuo IX a. pr. m. e. kai kurios priebalsės (jos vadinamos immot ha-keri’a ‘skaitymo motinos’, lotyniškai matres lectionis) žymi ir balsius: vav – o, u, jud – i, e, hei (žodžio gale) – a, e; alef dažniausiai balsius žymi skoliniuose. VIII–IX a. Tiberiadoje masoretai sukūrė balsių žymėjimo sistemą (diakritinius ženklus nekudot) Biblijos tekstui norėdami išlaikyti jo taisyklingą skaitymą, t. p. intonacinius, vadinamus kantiliacijos, ženklus (nurodomi tik Biblijos leidimuose, bet ne sinagogoje naudojamuose ritiniuose, kuriuose išlaikoma senovinė rašymo sistema be balsių ir intonacijos ženklų); masoretai užfiksavo Galilėjos žydų Biblijos tarimo variantą.Diakritiniai ženklai balsiams žymėti rašomi prieš raidę ar po jos, virš raidės, jos apačioje ar viduryje; vienas iš diakritinių ženklų žymi priebalsio duslų ar skardų tarimą. Su diakritiniais ženklais leidžiama Biblija, liturginė literatūra, mokomosios knygos, poezija, vaikų literatūra, kituose leidiniuose balsiai žymimi priebalsėmis. Hebrajų rašmenys tradiciškai žymi ir skaičius; Izraelyje vartojamas dvejopas skaičių žymėjimas – hebrajiškas ir arabiškas.
Abėcėlė
| Raidė | א | ב | ג | ד | ה | ו | ז | ח | ט | י | כ |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | alef | bet | gimel | dalet | hei | vav | zain | chei | tet | jud | kaf |
| Tarimas | /ʔ/ | /b/, /v/ | /g/, /ʤ/ | /d/, /ð/ | /h/ | /v/, /β/, /o:/, /u:/, /w/ | /z/, /ʒ/ | /χ/, /ħ/ | /t/ | /j/, /i/, /y/ | /k/, /x/ |
| Raidė | ל | מ | נ | ס | ע | פ | צ | ק | ר | ש | ת |
| Pavadinimas | lamed | mem | nun | samech | ain | pei | cadi | kuf | reiš | šin | tav |
| Tarimas | /l/ | /m/ | /n/ | /s/ | /ʕ/ | /p/, /ʔ/, /f/, /β/ | /ʦ/, /tʃ/ | /k/ | /ʁ/ | /ʃ/, /s/ | /t/, /θ/ |
Penki priebalsiai (vadinami sofit) žodžio gale įgyja kitokią formą.
| Raidė | ך | ם | ן | ף | ץ |
|---|---|---|---|---|---|
| Tarimas | /χ/ | /m/ | /n/ | /p/, /ʔ/, /f/, /β/ | /ʦ/, /tʃ/ |
Diakritiniai ženklai
Raidės su diakriniais ženklais balsėms žymėti arba priebalsėms patikslinti:
| Raidė | בּ | ג׳ | ד׳ | וּ | וֹ | ו׳ | ז׳ | יִ | כּ | פּ | צ׳ | שׁ | שׂ | ת׳ |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tarimas | /b/ | /ʤ/ | /ð/ | /uː/ | /oː/ | /w/ | /ʒ/ | /i/ | /k/ | /p/ | /tʃ/ | /ʃ/ | /s/ | /θ/ |
Skaitmenys
| Ženklas | Reikšmė | Ženklas | Reikšmė | Ženklas | Reikšmė |
|---|---|---|---|---|---|
| א | 1 | י | 10 | ק | 100 |
| ב | 2 | כ | 20 | ר | 200 |
| ג | 3 | ל | 30 | ש | 300 |
| ד | 4 | מ | 40 | ת | 400 |
| ה | 5 | נ | 50 | ך | 500 |
| ו | 6 | ס | 60 | ם | 600 |
| ז | 7 | ע | 70 | ן | 700 |
| ח | 8 | פ | 80 | ף | 800 |
| ט | 9 | צ | 90 | ץ | 900 |