Molėtų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytuose, Aukštaitijos etnografiniame regione. Centras – Molėtai.
| Molėtų rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Utenos apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Molėtai | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Saulius Jauneika | ||||||
| Gyventojų | 16 187 | ||||||
| Plotas | 1 367 km² | ||||||
| Tankumas | 12 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 228 m | ||||||
| Tinklalapis | Moletai.lt | ||||||
 Vikiteka | Molėtų rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių, mažai pramonės, todėl pagrindinė rajono vystymosi kryptis yra rekreacija.
Geografija
Molėtų rajono savivaldybės teritorija yra Aukštaičių aukštumoje. Didžiausias aukštis – 228 m, prie Kojeliškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra apie -4,5 °C, liepos 17,0 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių.
Krašto gamta – ledynmečio padarinys, kraštas vaizdingas, tarp didesnių kalvų ir mažų kalvelių tyvuliuoja apie 300 ežerų (Molėtų rajono ežerai, didžiausi – Stirniai, Baltieji Lakajai ir Juodieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis, Aiseto ir Asvejos dalys), ošia žali pušynai, į kuriuos vasarą susirenka daug turistų. Pro rajoną teka Virinta, Siesartis (Šventosios kairieji intakai).
Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, rudžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 28,6 proc. savivaldybės teritorijos; didžiausi – Poviliškio miškai, Rudesos miškai. Vyrauja pušynai, yra eglynų, drebulynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras.
Molėtų rajono savivaldybei priklauso:
- Labanoro ir Asvejos regioninių parkų dalys,
- Žalvarių geologinis draustinis,
- Kamastos kraštovaizdžio draustinis,
- Baldono geomorfologinis draustinis,
- Malkėstaičio hidrografinis draustinis,
- Virintos hidrografinis draustinis.
Gamtos paminklai: 3 botaniniai (Alkūnų, Beržos, Virintos ąžuolai), 8 geologiniai (Jurktiškio, Kreiviškių, Lakajos, Mindučių, Paduobužės, Skudutiškio, Trumponių akmenys ir Valiulio akmuo).
- Baltieji Lakajai
- Kertuojos piliakalnis
Istorija
 | Molėtų rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Miškų, ežerų turtingose Molėtų apylinkėse žmonės gyveno jau prieš mūsų erą. Kauno istorijos muziejuje yra medžiagos apie naujojo akmens amžiaus (4000–2000 m. pr. m. e.) kaimų stovyklas Kulionyse (Inturkės seniūnija) ir Vorėnuose (Suginčių seniūnija). Apie senovės žmonių gyvenimą Molėtų apylinkėse byloja Rutėnų (Balninkų seniūnija), Avilčių (Alantos seniūnija) ir kiti senkapiai, Suginčių, Kulionių, Perkalių piliakalniai, kuriuose kasinėjant randama žmonių kaulų, namų apyvokos ir kitų daiktų.
Molėtų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 30 apylinkių ir Širvintų apskrities 2 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1954 ir 1956 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1962 m. rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės, Anykščių rajono 2 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė, taip pat dalis panaikinto Nemenčinės rajono. 1965 m. šiek tiek pakeistos ribos, 1971 m. panaikintos 2 apylinkės, 1977 m. kelios apylinkės sujungtos.
1995 m. įsteigta Molėtų rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. B1-2 įkurtos 48 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 942 | 32 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) | 17 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 1000 | 37 123 | 16 apylinkių | 1 miestas (Molėtai) |
| 1963 m. (Išsamiau) | 18 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1375 | 36 400 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1400 | 34 582 | 18 apylinkių | 1 miestas |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1375 | 16 apylinkių | 1 miestas, 5 miesteliai (Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis), 819 kaimų, 30 kaimų dalių, 133 viensėdžiai | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1368 | 31 900 | 15 apylinkių | 1 miestas, 5 miesteliai, 820 kaimų, 28 kaimų dalys, 133 viensėdžiai |
| 1979 m. (Išsamiau) | 31 208 | 13 apylinkių | 1 miestas, 986 kaimo vietovės | |
| 1986 m. (Išsamiau) | 1368 | 12 apylinkių | 1 miestas, 5 miesteliai, 820 kaimų, 111 viensėdžių | |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1368 | 27 324 | 11 apylinkių | 1 miestas, 921 kaimo vietovė |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1368 | 25 387 | 11 kaimo seniūnijų | 1 miestas, 5 miesteliai, 794 kaimai, 107 viensėdžiai, 27 kaimų dalys |
| 2009 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų ir 48 seniūnaitijos | 1 miestas, 5 miesteliai, 791 kaimas, 100 viensėdžių | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 20 700 | 11 seniūnijų | 1 miestas, 5 miesteliai, 791 kaimas, 98 viensėdžiai | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 1 miestas, 5 miesteliai, 791 kaimas, 100 viensėdžių | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 890 gyvenviečių, tarp jų – 1 miestas, 5 miesteliai, 6 herbinės gyvenvietės | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 17 222 | 11 seniūnijų | 1 miestas, 5 miesteliai, 601 kaimas, 34 viensėdžiai | |
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | 2017 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 37 123 | 34 582 | 31 208 | 27 324 | 25 387 | 23 540 | 20 700 | 18 444 | 17 222 | ||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
| 2011 m. gyveno 20 700 žmonės:
| 2001 m. gyveno 25 387 žmonės:
|
Religinė sudėtis
- Romos katalikai – 88,1 %
- stačiatikiai – 1,0 %
- sentikiai – 0,9 %
- kiti – 0,3 %
- netikintys/nenurodė – 9,6 %
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Molėtai;
- 5 miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis;
- 928 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Molėtai – 5782
- Alanta – 773
- Giedraičiai – 553
- Suginčiai – 342
- Toliejai – 281
- Videniškiai – 280
- Joniškis – 245
- Balninkai – 238
- Inturkė – 237
- Verbiškės – 230
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 11 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
| Alantos seniūnija | Alanta | 156,68 | 1 419 | 9,1 |
| Balninkų seniūnija | Balninkai | 103,18 | 735 | 7,1 |
 Čiulėnų seniūnija | Toliejai | 109,85 | 1 199 | 10,9 |
| Dubingių seniūnija | Dubingiai | 96,99 | 733 | 7,6 |
| Giedraičių seniūnija | Giedraičiai | 174,27 | 1 648 | 9,5 |
| Inturkės seniūnija | Inturkė | 173,67 | 1 096 | 6,3 |
| Joniškio seniūnija | Joniškis | 129,28 | 978 | 7,6 |
| Luokesos seniūnija | Molėtai | 98,22 | 1 208 | 12,3 |
| Mindūnų seniūnija | Mindūnai | 60,4 | 463 | 7,7 |
| Suginčių seniūnija | Suginčiai | 189,81 | 1 407 | 7,4 |
| Videniškių seniūnija | Videniškiai | 69,52 | 554 | 8 |
Tarptautinė partnerystė
Miestai, su kuriais Molėtų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Makovas, Lenkija, nuo 1998 m.
Horstelis, Vokietija, nuo 2006 m.
Ludza, Latvija, nuo 2012 m.
Ungenis, Moldova, nuo 2012 m.
Romanivas, Ukraina, nuo 2017 m.
Čchorocku, Sakartvelas, nuo 2019 m.
Molėtai – Baltijos miestų sąjungos narys.
Švietimas ir ugdymas
Molėtų rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Aukštaitijos profesinio rengimo centras
- Alantos gimnazija
- Balninkų pagrindinė mokykla
- Čiulėnų pagrindinė mokykla
- Dubingių pagrindinė mokykla
- Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla
- Inturkės pagrindinė mokykla
- Kijėlių specialusis ugdymo centras
- Kuolakasių pagrindinė mokykla
- Molėtų gimnazija
- Molėtų pagrindinė mokykla
- Molėtų rajono Joniškio vidurinė mokykla
- Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai
- Skudutiškio pagrindinė mokykla
- Suginčių vidurinė mokykla
- Videniškių pagrindinė mokykla
- Žalvarių pagrindinė mokykla
Ekonomika
Visoje Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,3% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).Svarbiausios pramonės šakos – maisto (mėsos, konditerijos gaminių), trikotažo, siuvimo (bendrovės „Lelija“ Molėtų filialas), medienos apdirbimo pramonė. Yra statybos bendrovių („Molesta“, „Lakaja“, „Melinga“). Pramonės įmonių daugiausia Molėtuose.
Žemės ūkio naudmenos užima 47% savivaldybės teritorijos ploto, iš jų 81% – ariamoji žemė, 17% – pievos ir natūralios ganyklos, 2% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 5,4 ha, 49,8% pasėlių užima javai, 29,2% – daugiametės žolės, 12,1% – bulvės. 2006 m. pagaminta 1,2% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,6% pieno). Veisiama 1,6% visą Lietuvoje veisiamų galvijų (0,1% karvių), 5,5% avių, 2,4% arklių, 1,1% ožkų, 0,8% kiaulių (2007 m.).
Per metus apsilanko apie 150 000 turistų, iš jų – 2 000 iš užsienio. Per Molėtų rajono savivaldybės teritoriją eina plentas Vilnius–Utena. Molėtų aerodromas yra Radžiūnuose.