| Salmo trutta fario | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Margasis upėtakis (Salmo trutta fario) | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||
| Salmo trutta fario Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||||
| FishBase |
Margasis upėtakis (Salmo trutta fario) – lašišažuvių (Salmoniformes) būrio, lašišinių (Salmonidae) šeimos žuvis. Pasižymi polimorfiškumu, tačiau genetiškai nesiskiria nuo šlakio. Geba prisitaikyti prie įvairios aplinkos.
Margojo upėtakio ilgis siekia 30–45 cm, svoris – 0,3–1 kg (retesniais atvejais iki 3,5 kg, tvenkiniuose išauga iki 1 m, gali sverti iki 10–12 kg). Kūnas verpstiškas. Nugara alyvinės spalvos su tamsiais ruožais. Šonai žalsvai gelsvi, išmarginti juodomis, raudonomis, oranžinėmis, žalsvomis dėmėmis. Pilvas pilkšvas. Žvynai smulkūs.
Nemigruojanti, gėlavandenė žuvis. Gyvena Lietuvos švariuose šaltiniuotuose upeliuose ir upėse. Lietuvoje reti, jų neršto vietos saugomos. Veisiasi Merkyje, Žeimenoje, Neryje ir jų intakuose. Tai polimorfinė rūšis. Patekę į jūrą prisitaiko išgyventi joje. Margieji upėtakiai natūraliai yra paplitę Europos ir Sibiro palearktinės zonos dalyse, taip pat šaltavandenėse Viduržemio jūros baseino upėse. Tačiau mėgėjiškos ir verslinės žuvininkystės tikslais aklimatizuoti visuose žemynuose išskyrus Antarktidą.