Chalafo kultūra arba Tell el Chalafo kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta 1899 m. ir 1912–1913 m. vokiečių archeologų tyrinėtos Tell Chalafo vietovės šiaurės rytų Sirijoje vardu.
Arealas
Chalafo kultūra 6 tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje – 5 tūkstantmečio pr. m. e. viduryje buvo paplitusi šiaurės Irake ir šiaurės rytų Sirijoje.
Kultūra
Chalafo kultūros žmonės gyveno didelėse gyvenvietėse, vienas šalia kito pastatytuose apskrito plano moliniuose pastatuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Chalafo kultūrai būdinga įvairiomis spalvomis dažyta keramika, puošta geometriniais ornamentais, augaliniais ir gyvuliniais motyvais. Gyvenvietėse rasta molinių (terakotinių) moterų ir žvėrių figūrėlių, akmeninių spaudų su geometriniais piešiniais bei gyvūnų atvaizdais, varinių žiedų ir įvairių buities reikmenų.