Konstitucinė teisė (lot. constitutio – sudėjimas, sandara) – viešosios teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos institucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (tiesiogiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).
Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves.
Istorija
Teisės šaltiniai
Pamatinis teisės šaltinis – steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas – Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas ar kt.
Pošakiai
Konstitucinės teisės pošakiai – rinkimų teisė, savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė.
Konstitucinės teisės mokslas
Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, – konstitucionalistika (konstitucinė teisėtyra).
Nacionalinė konstitucinė teisė
Europos Sąjungos konstitucinė teisė
Lietuvos konstitucinė teisė
Pilietybės teisė
Žmogaus teisės ir laisvės
Taip pat skaitykite
- Valstybinė teisė